Emigracijos dienoraštis. Išsprendžiamos ir neišsprendžiamos mūsų problemos

Su psichologinėmis problemomis susiduria daugelis ir tai nėra nuostabu – skubančioje, vartotojiškoje visuomenėje žmogus neretai pasijunta  menku galingos sistemos varžteliu. Gyvendamas savo šalyje, kurioje neturi kalbos barjero, gali būti garantuotas, kad gausi vienokią ar kitokią pagalbą jei tik kreipsiesi. O kaip gi yra su emigrantais? Apie juos likę Lietuvoje sako: „jie išvyko savo laimės ieškoti svetur“. Tik ar visi randa ją, ar lengvas kelias į tą laimę ir kas ta laimė jiems  iš viso  yra?

Dažnas išvyksta jau turėdamas psichologinių problemų
girl with suitcase

pexels.com

Žmonių migracija prasidėjo dar prieš 1,6 milijono metų, kai pirmasis hominidas iškėlė koją iš Afrikos sekdamas klajojančias žvėrių bandas. Geresnio gyvenimo paieškomis svetur užsiima ir šių laikų migrantai. Šių laikų migracija turi ekonominį atspalvį. Ne paslaptis, kad dažnas išvyksta jau turėdamas psichologinių problemų, kurių gydytis svetur dažnai tiesiog neturi laiko. Psichologinės problemos slypi kur kas giliau nei materialus nepriteklius, tai gali būti problemos su partneriu, vaikais, saviraiškos stoka, menka savivertė.

Išvykęs į kitą šalį migrantas tebesitempia paskui save tą ilgą uodegą psichologinių problemų. Dažnai tokie žmonės dirba prasčiausius darbus, nes ne visada moka tos šalies kalbą.  Tampa išnaudojimo aukomis – esame perskaitę ne vieną straipsnį spaudoje apie moderniosios vergijos aukas. Tie žmonės neretai patys save įvardija lietuviškos valdžios, sistemos aukomis.

Norėdami grįžti į Lietuvą supranta, kad nėra lengva tą padaryti

Paklausti apie grįžimą liūdnai palinguoja galvą – norėtų  grįžti jei tik, pavyzdžiui,  1000 eurų į rankas gautų.  Grįžtų , kai valdžia Lietuvoje pasikeistų, kai Lietuvos mokytojai nebebus jų vaikams tokie reiklūs ir panašiai. Jų Tėvynės meilei  atsiranda tam tikros sąlygos, nes jie mano, kad jau gali rinktis ir tai nėra labai blogai. Blogiau yra, kai žmonės norėdami grįžti į Lietuvą supranta, kad nėra lengva tą padaryti. Įgiję taip ilgai  trokštą ir svajotą finansinę laisvę jie kartu įgyja  ir kitus įsipareigojimus. Nelietuvis partneris, kuris gyventi Lietuvoje visai netrokšta, lietuviškai nekalbantys vaikai, baimė vėl pradėti viską iš naujo, nežinomybė ir t.t.

Pasak amerikiečių psichologo ir tyrinėtojo John M. Gottman‘o, pirmiausia svarbu atpažinti iškilusias problemas – išsiaiškinti jas su partneriu, inicijuoti taikią diskusiją pradedant kalbėti pirmuoju asmeniu, galbūt skundžiantis, bet nekaltinant kito, kalbėti aiškiai ir nekaupiant nusivylimo.

Dalia (36) vis dažniau pasvajoja apie Tėvynę

Britas vyras, turintis savo verslą Jungtinėje Karalystėje. Paauglys sūnus suprantantis ir kalbantis tik šiek tiek lietuviškai yra tie didieji „BET“, dėl kurių ji vargu ar kada grįš. Nors ir labai norėtų.

Irma (27) Ispanijoje gyvena jau šešerius metus

Turi partnerį ir 2 metukų dukrą, bet gyvenimas kartu nesiklosto – jai sunku priprasti prie ūmaus, nesivaldančio vyro būdo , kas ir pagilino Irmos ligą – depresiją.  Ji norėtų grįžti atgal į Lietuvą, nes ten laukia jos mama, būtent ten norėtų gydytis, bet partneris kategoriškai atsisako skirtis ilgesniam laikui su dukra. Irma lietuviškose grupėse ieško pagalbos ir patarimų kaip galėtų slapta parsigabenti dukrą į Lietuvą visam laikui be tėvo sutikimo.

Viktorija (42) Norvegijoje jau antri metai

Vyras vis ieško geresnio darbo, kol kas gauna minimalų atlyginimą,  o moteris dėl kalbos barjero dar nieko nerado. Dėl sunkios depresijos Viktorija negali susikaupti mokslams, o ir sunkaus fizinio darbo negali dirbti dėl paūmėjusio atrito. Paauglys sūnus labai laimingas radęs naujų draugų, jis eina į mokyklą, kuri jam patinka ir jau turi draugę. Tėvams prakalbus apie grįžimą į Lietuvą, į savo gimtą Panevėžį (ten yra likęs šeimos butas) grasina pabėgti iš namų ir apie tai nenori nieko net girdėti.

Sergejus (34), gimęs ir augęs lietuviškame pajūryje

Norėtų tik ramybės, laisvalaikio, skirto žvejybai ir buvimo gamtoje bei padėti savo senstančiam tėvui tvarkytis didelėje sodyboje šalia Klaipėdos. Deja, jo realybė kitokia. Jau treti metai dirbant naktinėje pamainoje su retais laisvadieniais. Mat tenka išlaikyti nemažą šeimą: niekur nedirbančią žmoną ir 3 vaikus. Žmona rusė ir važiuoti į Lietuvą kategoriškai atsisako, nepadeda net įtikinėjimai, kad Klaipėdoje yra didelė rusų bendruomenė ir tikrai rastų savo nišą. Baimė dėl vaikų, kad jie gali nepritapti. Prastos tėvo sveikatos, kuris atsisako parduoti sodybą ir spaudžia sūnų grįžti. Didžiulis nuovargis, problemos ir neužtikrintumas veja vyrą į depresiją, bet skųstis jis neturi kada – vyrai juk neverkia ir nedejuoja. Sergejus tik guodžiasi, kad paaugus vaikams bus lengviau.

Būtina kreiptis pas psichologus/psichoterapeutus

Tai tik kelios emigrantų  istorijos, kurios nėra jau tokios laimingos ir iš šalies atrodo ganėtinai beviltiškos. Tačiau visos tos problemos gali būti įveikiamos sustiprėjus dvasiškai ir fiziškai. Įveikti šias problemas be pagalbos iš šalies kartais būna labai sunku, o kartais ir neįmanoma. Todėl būtina pirmiausia kreiptis pas psichologus/psichoterapeutus pagalbos, kad jie padėtų išjausti susikaupusį skausmą.  Aiškiai identifikuoti,  įvardinti esamas problemas.

Juk lūžus kojai nesėdime ir nelaukiame kol ji pradės gangrenuoti. Neskandiname savo skausmo ir nerimo dėl kojos alkoholyje  ir neišsiliejame ant artimųjų  šiems pasiūlius gydytis. Mes kreipiamės pas specialistus ir kuo greičiau. Lygiai taip pat turėtų būti, kai pradeda skaudėti sielą. Palaipsniui ar po kokio esminio lūžio gyvenime (netekus artimo žmogaus, iškilus konfliktui ar dilemai, nesugebant pilnai funkcionuoti visuomenėje, negalint adaptuotis kitoje šalyje). Tai padaryti gyvenant svetur ir nemokant kalbos gali būti ganėtinai sudėtinga, tačiau daugelis Lietuvos psichologų gali konsultuoti  ir SKYPE  pagalba.

Psichologo pratimas

Bet ką gi daryti su tomis neišsprendžiamomis dilemomis? Pasak amerikiečių psichologo ir tyrinėtojo John M. Gottman‘o, pirmiausia svarbu atpažinti iškilusias problemas – išsiaiškinti jas su partneriu. Inicijuoti taikią diskusiją pradedant kalbėti pirmuoju asmeniu, galbūt skundžiantis, bet nekaltinant kito, kalbėti aiškiai ir nekaupiant nusivylimo. J. M. Gottman teigia: „Patinka jums tai ar ne, tačiau vienintelis būdas išspręsti santuokines problemas yra rasti kompromisą.“, nes niekada nebus laimingi tokie santykiai, jei bent vienas iš partnerių yra nelaimingas. Psichologas siūlo tokį pratimą:

  • Nuspręskite, kokią problemą norite išspręsti. Atsisėskite atskirai ir kiekvienas ją apgalvokite;
  • Popieriaus lape nupieškite du apskritimus: pirmiausia didelį apskritimą, o jo viduryje mažą. Mažajame apskritime surašykite tuos dalykus, dėl kurių negalite nusileisti, o didžiajame – tuos, dėl kurių esate pasiruošę ieškoti kompromiso. Prisiminkite, kad kuo daugiau bus dalykų, dėl kurių esate pasiruošę ieškoti kompromiso, tuo didesnė bus jūsų įtaka partneriui. Pasistenkite, kad vidinis apskritimas būtų kuo mažesnis, o išorinis – kuo didesnis;
  • Pasidalinkite ir aptarkite: dėl ko abu sutinkate, kokie jausmai apima dažniausiai, kokie abiejų gyvenimo tikslai yra ir kokios priemonės padėtų tų tikslų pasiekti.
  • Priimkite kompromisą. Nenukelkite to kitam kartui, jei pavargote, galite pasidaryti pertrauką, bet taikų sprendimą turite rasti.
Neišsprendžiamos problemos gali būti nauja galimybe į kitokį gyvenimą

Šis metodas tiktų ir aukščiau išvardintoms poroms, kurie negali išspręsti savo problemų. Galbūt Dalios vyras galėtų pasvarstyti apie galimybę perkelti savo verslą į Lietuvą, kur yra dar neužpildyta niša. Sūnus lankyti mokyklą, kurioje pamokos vyksta anglų kalba. Galbūt Irmos sutuoktinis išklausęs Irmos nusiskundimus dėl sveikatos sutiktų pasirašyti sutikimą su sąlyga, kad dukra praleistų atostogas Ispanijoje. Viktorija galėtų pasiūlytų sūnui  galimybę grįžti į Lietuvą, bet ne jų gimtą Panevėžį.  Įsikurti sostinėje, kur jis galėtų lankyti kitą mokyklą, ir  kartas nuo karto aplankyti savo draugę Norvegijoje. Juolab, kad skydžiai Vilnius-Oslas trunka neilgai ir nėra brangūs. Sergejus nuoširdžiai ir atvirai pagaliau pasikalbėtų su savo žmona. Išsakytų visas dvejones bei norus ir pabandytų pasiūlyti kompromisą – grįžti ir pabūti Lietuvoje bent porą mėnesių. Pagelbėti tėvui, patyrinėti aplinką ir tada spręsti, juolab, kad vyro sunkiu darbu uždirbtos lėšos taip padaryti tikrai leistų.

Dažnai sakoma, kad problemų negalime išspręsti tuo pačiu mąstymu, kuriuo jas susikūrėme, tad būtina keisti ir mąstymą. Nereikia bijoti kreiptis į specialistą ir pabandyti į viską pažiūrėti kitu kampu. Sielos skausmus turi gydyti taip pat specialistas, o mūsų neišsprendžiamos problemos gali būti nauja galimybe į kitokį gyvenimą.

 

Erika Gasiul

EksEmigrantai

Šaltiniai: J.M. Gottman „The Seven Principles for Making Marriage Work“

Share on facebook
Share on Facebook
Share on twitter
Share on Twitter
Share on pinterest
Share on Pinterest
Share on whatsapp
Share on WhatsApp

Parašykite komentarą

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Post comment