Stulginskio universiteto išskirtinės stipendijos

Valstybės jubiliejiniais metais, ragindamas užsienyje gyvenančius Lietuvos jaunuolius aktyviau ryžtis studijoms gimtinėje, o ateityje – ir grįžti į ją. Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU)  išskirtines stipendijos.

100 eurų Lietuvos 100-mečio stipendijas nuo mokslo metų pradžios kas mėnesį

100 eurų Lietuvos 100-mečio stipendijas nuo mokslo metų pradžios kas mėnesį gaus geriausiais konkursiniais balais į ASU įstoję emigracijoje gyvenantys pirmakursiai, pasirinkę ištęstinių studijų formą bei siejantys savo ateitį su Lietuva. Universiteto pranešime skelbiama, kad ASU nuotoliniu būdu sėkmingai studijuoja įvairiose pasaulio šalyse gyvenantys lietuviai, tarp jų – ir šeštus metus Vokietijoje gyvenanti Rūta Budrytė. Mergina neatsitiktinai pasirinko logistikos ir prekybos studijų programą universiteto Ekonomikos ir vadybos fakultete. Nes gyvendama svetur, Rūta dirba logistikos srityje solidžioje kompanijoje. Tad studijų tikslas – pagilinti profesines žinias, kurias vėliau galėtų pritaikyti ir grįžusi į Lietuvą.

„ASU siūloma ištęstinių studijų forma gyvenančiam užsienyje studentui yra labai patogi. Per metus vyksta dvi sesijos pačiame universitete. Tam pakanka tik laiku susiplanuoti atostogas ir parvažiuoti į Lietuvą. Taip pat visas kitas studijų procesas organizuojamas internetu. Konkrečių egzaminų datos nustatomos bendru studentų ir dėstytojų susitarimu. Dėstytojai yra tikrai labai geranoriški ir visada priima atvykusiuosius laikyti egzaminų ir po nustatyto termino“, – pasakoja R. Budrytė, nenutylėdama, jog taip studijuojant, be abejo, tenka daug mokytis savarankiškai. Bet jei žmogus renkasi nuotolinių studijų formą, turi būti tam pasiryžęs.
Norint studijuoti ištęstine (buv. neakivaizdine) studijų forma, taip pat galima pretenduoti ir užimti valstybės finansuojamą studijų vietą.

ELTA primena, kad šios savaitės pirmadienį prasidėjęs papildomas prašymų studijuoti šalies aukštosiose mokyklose priėmimas tęsis iki rugpjūčio 17 dienos 15 valandos. Papildomame priėmime gali dalyvauti ir tie asmenys, kurie savo prašymo nebuvo užregistravę LAMA BPO Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje pagrindinio priėmimo metu.

Papildomo etapo kvietimai studijuoti bus skelbiami rugpjūčio 21-ąją.

 

Bijojau grįžti į Lietuvą, bet pokyčiai mane pribloškė

Dažnai tenka skaityti neigiamus emigrantų atsiliepimus apie Lietuvą: „bananų šalis“, „atsilikėliai“ ir pan.

Aš jau seniai nebegyvenu Lietuvoje, tad kiek bijojau sugrįžti šią vasarą į gimtinę. Bijojau, kad visi bus susiraukę, pikti, apšauks… Tačiau mano didžiai nuostabai viskas nutiko gan priešingai. Lėktuvui nusileidus Vilniaus oro uoste, sutikti darbuotojai šypsojosi, mandagiai padėjo išspręsti kilusią problemą. Įsėdus į taksi, vairuotojas taip pat bendravo labai kultūringai, ir tikrai „nenuplėšė“ paskutinių kapeikų, kaip kad teko girdėti apie pasipinigauti trokštančius vairuotojus. Važiavom Vilniaus gatvėmis, o aš išpūtus akis pro taksi langą stebėjau tokią išgražėjusią Lietuvos sostinę. Sužavėjo modernus, pulsuojantis energija, nenusileidžiantis kitiems europiniams miestams savo grožiu.

Pasiekus artimųjų namus, taksistas palinkėjo geros viešnagės Lietuvoje. Kitą dieną su artimaisiais išėjome pasivaikščioti po Vilniaus senamiestį. Aplankėme vieną restoraną, pora kavinių – visur sulaukėme aukšto aptarnavimo lygio. Teko užsukti ir į maisto prekių parduotuvę – pardavėjos tikrai nebuvo susiraukusios, priešingai – šypsojosi, o konsultantė mielai padėjo surasti ieškomą produktą. Toliau vaikštinėjant po senamiestį nusprendžiau nupirkti lauktuvių draugams užsienyje. Pirkau kelias prekes ir labai nustebino, kad pardavėjas dar padovanojo mažą smulkmenėlę. Kitomis dienomis vykome į Trakus, Nidą, Anykščius. Iš visur grįžome tik su teigiamais įspūdžiais. Kelionės pabaigoje taip pat užsukome į Kauną. Bevaikštinėjant senamiesčiu užkliuvau už bortelio ir nikstelėjau koją. Teko vykti į gydymo įstaigą. Galvojau – dabar jau tikrai pajusiu „lietuvišką dvasią“. Ir mano nuostabai, priėmimo skyriuje buvau priimta labai maloniai, tyrimas vyko labai operatyviai. Jaunasis gydytojas paskyrė puikų gydymą ir jau po kelių dienų vėl buvau sveika. Apsilankymas šioje ligoninėje buvo vertas aukščiausių balų. Lietuvoje viešėjau tik savaitę, tačiau praleistas laikas prabėgo labai greitai. Norėjosi čia dar kurį laiką pabūti. Brangieji, džiaukitės mūsų tėvyne, ji sparčiai juda į priekį ir baigia išsiveržti iš posovietinių gniaužtų. O puikūs žmonės kuria aplinką, į kurią ateityje norės sugrįžti ne vienas.

Straipsnis paimtas iš www.delfi.lt

EksEmigrantai.lt