Lietuva susiduria su demografijos iššūkiais

Mažėjantis gyventojų skaičius, visuomenės senėjimas.  Pirmą kartą vykęs Lietuvos demografijos forumas subūrė savo srities ekspertus ir visuomenę diskusijai apie tai kaip vėl galėtume tapti 3 milijonų šalimi.

Pasak Vyriausybės kanclerio pirmojo pavaduotojo Deivido Matulionio, forumo metu pristačiusio Vyriausybės parengtos Demografijos, migracijos ir integracijos 2018–2030 metų strategiją, numatomos trys esminės politikos kryptys: šeimai palankios aplinkos kūrimas, migracijos srautų valdymas ir senjorų integracija į visuomenę. „Esame pasiūlę daug idėjų ir į jas atsiliepdama visuomenė pateikė per šimtą pasiūlymų. Šiuo metu vyksta šios viešosios konsultacijos rezultatų įvertinimas“, – sakė D. Matulionis.

Lietuvių migracijos priežastys

Forume pristatytas Vyriausybės užsakymu Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų kartu su visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Vilmorus“ atliktas ir migracijos priežasčių tyrimas „Lietuvių migracijos priežastys“.  Juo buvo siekiama ne tik išsiaiškinti išvykimo iš Lietuvos priežastis ir emocinę būseną, bet ir identifikuoti emigravusiųjų tipus. Paaiškėjo, kad didžioji emigrantų iš Lietuvos dalis tebėra Lietuvos įtakos sferoje. Tuo tarpu ekonominės priežastys yra tik viena iš sudėtingo komplekso dedamųjų, kuriame prasta sociopsichologinė žmonių būsena prisideda prie noro emigruoti sustiprinimo, o vėliau ir jo realizavimo.

„Nostalgiškas nusiteikimas Lietuvos atžvilgiu, pozityvus dvigubos pilietybės idėjos vertinimas ir netgi dalies respondentų nusiteikimas sugrįžti į Lietuvą. Prisidėti prie jos gerovės kūrimo sudaro prielaidas manyti, kad tarp emigrantų iš Lietuvos egzistuoja reemigracijos potencialas, kurį sustiprintų Lietuvoje vykstantys realūs pokyčiai“, – sakė Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto mokslo darbuotoja dr. Ilona Strumickienė.

Lenkų patirtimi

Gerąja kaimynų lenkų patirtimi pasidalino prof. Anne White iš Londono universiteto koledžo Slavų ir Rytų Europos studijų centro. Anot jos, Lenkijos piliečių emigraciją ar reemigraciją lemia ekonominiai motyvai bei socialiniai ryšiai. Pasilikti juos skatina turima darbo vieta ar žinojimas jog gebės ją susirasti gimtame mieste. Stiprūs šeimos / draugų ryšiai Lenkijoje, patriotiškumas bei tikėjimas. Migracija apskritai lemia tarptautinių ir vidinių ryšių kūrimą bei stiprinimą, kadangi išvykusieji linkę palaikyti stiprius ryšius su gimtąja šalimi – dauguma socialinių tendencijų Lenkijoje yra paveiktos būtent migracijos.

„Dėl stiprių ryšių gimtoje šalyje dauguma emigrantų renkasi emocinę reemigraciją – pasiilgę namų, įgyvendinę savo planus užsienyje, jie linkę grįžti net į regioną, kur aukštas nedarbo lygis. Vis dėlto, dažnu atveju žmonės vėl emigruoja neradę darbo, negalėdami pritaikyti užsienyje įgytos patirties ar patirdami sunkią integraciją į visuomenę. Lenkijos migrantai save laiko pirmiausia šeimos, draugų tinklo nariais, todėl grįžta net į mažus miestelius, kurie nepajėgūs susidoroti su reemigracija. Situacijai keisti reikalinga valstybinių institucijų skiriama ekonominė parama. Svarbu suprasti, jog migracija kuria ryšius tarp valstybių, kuriuos galima vertingai išnaudoti kuriant verslus ar darbo vietas. Taip pat būtina keisti visuomenės požiūrį į migraciją ir gebėti priimti atgal sugrįžusius“, – kalbėjo  A. White.

Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas prof. dr. Boguslavas Gruževskis sakė, kad, jeigu niekas  nebus daroma, po 3-4 metų susidursime su labai rimtomis problemomis darbo rinkoje ir socialinės apsaugos sistemoje.  2022-2026 m. pensinis amžius pasieks apie 210 tūkst. gyventojų, o naujai į darbo rinką ateis tik apie 100 tūkst. jaunų darbuotojų. Problemą sociologas įvertino kaip rimtą, bet nebeviltišką, tačiau reikalaujančią ryžtingų ir solidarių priemonių. Stiprinti paskatas gyventi Lietuvoje  (pajamos, darbo sąlygos, būstas, paslaugos vaikams ir jaunimui. Švietimo kokybė ir prieinamumas, šalies investicinis patrauklumas), efektyviau užtikrinti senatvę, kas turi teigiamos įtakos gimstamumui ir darbo rinkai. Pasak eksperto, pirmame etape (iki 2025 m.) svarbiau yra stabdyti emigracija, nei skatinti imigraciją. […]

 

Šaltinis: y-news.lt

 

EksEmigrantai