metai

Džiaugiuosi, kad atsirado tokia vieta kur be iškraipymo galiu papasakot savo istorija.

Gyvenau mažam miestelyje ir visą laiką augau su tokių mano aplinkos žmonių požiūrių, kad tas kuris dirba užsieny yra jau daug ko pasiekęs žmogus. Tai va pirmas dalykas ką padariau baigęs 12 klasių susiradau pažįstamu gyvenančiu Anglijoje ir išvažiavau negalvodamas nei apie savo ateitį nei apie savo norus, nes mano atimūjų manymų, tai buvo pats tinkamiausias mano gyvenimo pasirinkimas. Nesvarbu buvo tai, kad as dar jaunas nemokantis užsieninio kalbų, be jokios darbo patirties.

Na ką, atvykęs aišku viskas buvo standartiškai – gyvenau name su daug kambariokų, kaip ir dauguma vyru įsidarbinau statybose ir mane kaip jauną  žmogų, tai tenkino, juk gyveni savarankiškai, be tėvų , uždirbi savo pinigus, kuriuos gali leisti kaip tik sumastai. Buvo smagu pirmus metus, kol neatsibodo pusfabrikačių skonis ir pastovus šurmulys. Atrodė, kad nebegyvenu o įsisukau į kažkokį tų pačių veiksmų ratą,  rytas -kava-ilgas kelias į darbą-darbas- ilgas kelias namo- pusfabrikatis- dušas- miegas, ir vėl iš naujo. Ir taip metai iš metų, tas pats ritmas tik darbai, aplinka ir žmonės keitės. Atrodo kaip tik užsimerki taip ir metai prabėga o aš vis dar toj pačio vietoj nieko nepasiekes, nieko nebaigęs.

Nusprendžiau viską mesti ir gyvent dėl savęs, norėjau kažko daugiau nei vien tik uždirbt pinigus, norėjau gyvent. Nusprendžiau grįžti i Lietuvą. Grįžęs suvokiau,  kad visi tie metai nuėjo per niek. Nesusikūriau nei gyvenimo, nei kažkokios karjeros. Dabar turiu pradėti viską nuo pradžių. Aš tik džiaugiuos kad man suvokimas grįžti atėjo pakankamai greit ir aš dar jaunas kad pradėčiau kūrti savo gyvenimą iš naujo.

Nenoriu piešti blogos tos emigracijos, buvo ir geru dalyku bet per ta ritmą aš juos kažkur praleidau. Kažkam pasiseka kitoje šalyje, o kažkas būna jai tiesiog nepasiruošęs, tai tik mano istorija.

 

Rolandas K.

EksEmigrantai

Share on facebook
Share on twitter
Share on pinterest
Share on whatsapp