Gedas Juška exemigrantai.lt žurnalistas 

Nemenka dalis emigantų dabar gyvenančių užsienyje net neturėjo pasirinkimo, jų niekas nepaklausė, jie nori ten vykti ar ne. Kyla klausimas, kas jie tokie? O gi, mažamečiai vaikai, kuriuos tėvai išsiveža kartu su savimi, nuspedę palikti Tėvynę. Tokie vaikai auga ir prisitaiko svetur, net negave šanso nuspresti, jie to nori ar ne. Puikus palyginimas yra, kai tėvai vegetarai, veganai ar kitokių isitikinimų ir tai „skiepija“ savo vaikams, neatsižvelgiant į tai, ko jie nori.

Tokie vaikai užaugę emigracijoje, pabaigia ten mokyklas, kitus mokslus ir ta vieta jiems tampa kaip namai, nors ir šneka gimtąja kalba, dabar jau suaugusiems vaikams Lietuva tampa, kaip mums kita svetima šalis. Patys nepatyrę gyvenimo čia, gimtinėje, apie ją sprendžia tik iš pasakojimų, TV žinių, straipsnių, ar kitų informacijos šaltinių.

Tokiems emigrantams grįžti atgal į Lietuvą ir pradėti viską nuo „nulio“ tampa, taip pat sunku kaip, bet kuriam norinčiam išvykti ir įsitvirtinti užsienyje. Skirtingai, nei išvykusiems suaugusiems, grįžti į gimtąją šalį, tai grįžti „namo“, tačiau vaikui kuris, pabuvo kelis metus, grįžti į Lietuva, gali reikšti grįžti į naują šalį. Pirmiausia sugrįžusieji susiduria su tuo, kad tol, kol jie gyveno svetur, pasikeitė daugelis dalykų jų gimtojoje šalyje: įstatymai, padėtis darbo rinkoje, senos mėgstamos vietos užsidarė ir atsirado naujų, draugai ir pažįstami atrodo kitaip negu prieš kelerius metus.

Bet svarbiausia – pasikeitė pats žmogus! Jis jau priprato prie kitų kultūrinių normų, kitų socialinių taisyklių, kito gyvenimo ritmo, kitų tarpusavio santykių ir bendravimo. Tad, susidūręs su tuo, jog reikia iš naujo pažinti ir pratintis prie dalykų, anksčiau buvusių savaime suprantamais, žmogus gali jaustis suglumęs ir pasimetęs.

Bendri patarimai grįžtantiems su vaikais

 

Kuo anksčiau pasakykite vaikams apie planuojamą persikraustymą;
nuolat pasakokite apie tai, kas laukia sugrįžus: į kokią mokyklą eis, kur planuojama gyventi;
jeigu su savimi pasiimate tik dalį daiktų, leiskite vaikams pasiimti tuos, kurie jiems ypač brangūs;

priimkite kaip neišvengiamą faktą, kad grįžus ir jums, ir vaikams reikės laiko adaptuotis prie pasikeitusios situacijos;
kalbėkitės. Suteikite vaikui galimybę išreikšti visus su persikraustymu susijusius jausmus: jis gali nerimauti dėl to, kaip seksis prisitaikyti mokykloje; liūdėti, kad tenka palikti esamus draugus; pykti (ypač ant tėvų), kad sugriūna įprastas gyvenimas ir reikia viską pradėti nuo nulio; džiaugtis, kad vėl gyvens gimtojoje šalyje. Svarbu, kad visiems išgyvenimams atsirastų vietos;
koncentruokitės į teigiamus pokyčius, tačiau įkyriai neįtikinėkite vaiko, kad grįžus jo gyvenimas pasikeis tik į gera ir jokių sunkumų nebus;

suteikite galimybę praleisti daugiau laiko su draugais ir brangiais žmonėmis, kurie lieka, leiskite atsisveikinti su jais;
jeigu vaikai nešneka lietuviškai ar nemoka lietuviškai skaityti, rašyti, būtinai išmokykite juos kalbos, prieš leisdami į mokyklą Lietuvoje;
jeigu šeimoje yra mokyklinio amžiaus vaikų, grįžimą derinkite prie mokslo metų ritmo. Svarbu, kad vaikas galėtų užbaigti mokslo metus vienoje mokykloje, ir pradėti naujus – kitoje.