Pasidalinkite šiuo įrašu

Naujiena! / Vieno žmogaus istorija

Kada Šveicarijoje ateina ruduo arba cepelinu jiems į akį

fondiu
KADA ŠVEICARIJOJE ATEINA RUDUO ARBA CEPELINU JIEMS Į AKĮ

Į Šveicariją ruduo ateina ne tada, kai už lango oro temperatūra krinta iki nepakenčiamų dvylikos ar devynių laipsnių, ne tada, kai ima gelsti lapai ar pakelėse rikiuojasi kalnai moliūgų, moliūgėlių ir visokiausio plauko cukinijų, skirtų pardavimui, o tada, kai miestuose ir kaimuose vis dažniau pakvimpa… neplautomis kojinėmis. Ar kažkuo panašiai.

Tuomet ateina FONDUE arba fondiu sezonas. O kur fondiu, ten nebetoli ir sniegas, ten ir slidžių sezonas nebetoli. Fondiu yra bene tradiciškiausias šveicariškas patiekalas, kurį pagaminti, atrodo, nei daug išmonės, nei gebėjimų nereikia. Sūrio gabalas (vienos ar kelių rūšių), burokinė tarka, truputis česnako, truputis krakmolo, šlakelis balto vyno, dar šiek tiek pipirų. Viskas sumaišoma lėtai ant ugnies inde storomis sienomis – voilà, patiekalas gatavas.

Indas su stora rankena perkeliamas ant stalo, ant specialaus stovelio; šveicarai iš pasitenkinimo čepsi ir giria, giria ir čepsi, vis nepamiršdami pagirti to savo nacionalinio patiekalo. Kad šiek tiek smirda tas jų patiekalas – dėl to galvos niekas sau nesuka. “Geras fondiu privalo trupučiuką dvokti”-taip savo nacionalinę vertybę net ir patys šveicarai reklamuoja. O į tą tarpą savojiečiai galanda kirvius, kalavijus aštrius ir vis naktimis bemiegodami sapnuoja, kada prie progos savo nacionalinio patiekalo garbę atstatyti. Mat iki šiol nesutariama, ar tikrai nacionalinis šveicarų patiekalas yra šveicarų šveicarų ar trupučiuką labiau savojiečių ir Savojos. Sutariama tik dėl vieno: šio patiekalo kilmės regionas yra Vakarų Alpės, o kad šveicarai gimsta ne tik su slidėmis, bet ir su marketingo pradžiamoksliu, niekam ne paslaptis. Taigi, laikykimės ir mes įprastos praktikos – fondiu priklauso šveicarams. Juoba, kad fondiu išpopuliarino tikrai šveicarai!

Fondiu

Ką pats žodis fondiu (fondue) reiškia? Ogi nieko kito, kaip tik ‘ištirpusi, išsilydžiusi’ (prancūziškai fondiu – moteriškosios giminės). Ir, kaip ir dažniausiai visi nacionaliniai patiekalai: ne tik žodis nekaprizingas, bet ir pats patiekalas buvęs pačių nekaprizingiausiųjų, o kitaip-neturtingiausiųjų, sunkiai dirbančiųjų patiekalu. Kuomet valgai, kad sugebėtum sunkiai ir daug dirbti. Todėl tai, ką įsidedi į skrandį, kalorijų prasme yra išties įspūdinga. Porciją vienam žmogui sudaro 200 g. sūrio. Be priedų tai yra apie 600-800 kalorijų. Vien riebalai vienoje porcijoje sudaro 60 g. O fondiu gi nekabinsi ant nuogos šakutės. Ant specialių ilgų šakučių (fondiu yra socialus, kompanijos patiekalas, kaip ir dauguma šveicariškų patiekalų valgoma susėdus keliese) maunamas gabalėlis baltos duonos, ar bulvės su lupyna ir mirkomas specialiame fondiu inde (caquelon), mažesniuose telpa dvi, trys, didesniuose ir keturios porcijos. Po indu stovelyje yra įtaisytas specialus laikiklis degiam skysčiui ar pastai, todėl sūrį reikia pastoviai maišyti, kad apačioje deganti ugnis nepridegintų sūrio masės.

Šis patiekalas yra labai mėgstamas ir dėl ilgo besitęsiančio proceso, bet labiausiai dėl bendrumo jausmo. Mat, nors restoranai ir siūlo fondiu vienam asmeniui, bet jį vienam valgyti nėra nei populiaru, nei smagu. Be to, po tokios užkandos ir judėti sunku. Jei šveicarai vienu fondiu prisėdimu suvartoja beveik pusę dienos kalorijų normos (porcija valgoma su visais priedais turi iki 1200 kalorijų ), tai lietuviškasis baubas-cepelinas teturi apie 400-500 kalorijų (tikslių duomenų neradau, tarkim šaldytoje cepelinų porcijoje yra apie 150 kalorijų, normali cepelinų porcija su spirgučiais turi apie 550 kalorijų).

Cepelinu jam į akį

Kai kitą kartą koks įžūlus šveicaras jums prikišinės jūsų lietuviškas kalorijas, cepelinu jam į akį – prisiminkite visus aukščiau išvardytus skaičius. Vien 60 g. riebalų vienoje fondiu porcijoje turėtų smarkiai kilstelėti mūsų kiek susmukusį lietuvišką pasididžiavimą į viršų.

Dažniausiai pabaigai šveicarai šį patiekalą užgeria nuostabiu ir kokybišku samagonu*-nesvarbu vyšnių, kriaušių ar abrikosų. Jų samagonas yra be galo gardus; pačių šveicarų ir jų svečių apibūdinamas kaip “sehr fein”. Fainumo šitame žodyje irgi yra, bet iš principo jis reiškia labai subtilų gėrimo skonį.

Beje, nesvarbu kokia šventė, nesvarbu koks patiekalas, Šveicarijoje viskas sukasi aplink vyną prie jo. Per metus, anot visų statistikų, ponas šveicaras suvartoja iki 40 butelių vyno. Nepaisant to, kad šveicarai turi daugiau nei 200 skirtingų vynuogių rūšių, per metus pagamina apie 108 milijonus litrų vyno, šveicariško vyno ekportas tesudaro varganus du procentus. Kodėl? Nes šveicarai laikosi nuostatos, kad jie pirmiausia turi padengti savo piliečių poreikius. Tuo šveicarai ir Šveicarija ir yra ypatingi – biznis yra biznis, o sava šalis ir savas pilietis visada yra ir bus #1.

 

*Kalbininkai rekomenduoja vartoti ‘naminė’, kai kur šį gėrimą radau vadinamą vaisių likeriu. Tačiau mano supratimu, gėrimą, turintį 50% alkoholio, sunku pavadinti likeriu.

 

Milda Matulaitytė-Feldhausen

EksEmigrantai

Pasidalinkite šiuo įrašu

Palikite atsakymą

Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas.Reikalingi laukeliai yra pažymėti *

Galite naudoti HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>