Pasidalinkite šiuo įrašu

Naujiena! / Populiariausios naujienos

Apie lietuvių kalbą 1919 metais atsiliepė amerikiečių laikraštis “The New York Times”

Amerikiečių leidinys “The New York Times” apie Lietuvių kalbą, pirmą kartą prabilo jau 1919 metais. Jau tada laikraštis rašė apie vieną iš seniausių kalbų kalbų pasaulyje. 2005 metais Theodore S. Thurston vėl prakalbo apie lietuvių kalbą kaip unikalią, sudėtingą ir vieną iš sudėtingiausių kalbų pasaulyje.
Išversta į lietuvių kalbą
The New York Times 2005 lapkričio 11
LIETUVIŲ KALBA
Theodore S. Thurston
Vertimas iš anglų kalbos. Originalas anglų kalba žemiau.
Lietuvių kalba, kokia sena ji bebūtų, pasižymi nuostabia struktūra,
tobulesne už sanskritą ir graikų kalbą, žodingesnė negu lotynų kalba
ir nepalyginamai įmantresnė, negu bet kuri iš paminėtų trijų.  Ir vis
dėlto lietuvių kalba turi su visomis trimis kalbomis didesnį
giminingumą, negu kad gamta būtų būtų galėjusi sukurti, ne tik
veiksmažodžių šaknyse, bet ir taip pat ir gramatinės struktūros
formose bei žodžių morfologinėj konstrukcijoj.  Toks aiškus
giminingumas, kad bet koks filologas gali matyti labai aiškiai, kad
sanskritas, graikų ir lotyno kalbos turėjo išssivystyti  iš bendro
šaltinio – lietuvių kalbos.
Dėl panašios priežasties galima daryti prielaidą, kad heruliai,
rugiai, gotai, senprūsiai, latviai ir jų kalbos buvo tos pačios
kilmės, nes jie buvo senovės lietuviai.
Mokslininkai yra pripažinę lietuvius primityvios arijų kultūros ir
civilizacijos atstovais. Įžymūs filologai sutinka, kad lietuvių kalba
yra ne tik seniausia kalba pasaulyje šiandien, bet ir arijų pripažinta
kaip jų kalbų šaltinis prieš pastebint sanskrito evoliuciją.  Lietuvių
kalbos senumas ir jos gramatinė struktūra priskiria ją tam pačiam
laikotarpiui kaip ir seniausias sanskritas – 2000m. pr.m.e. arba dar
anksčiau.
Lietuvių kalba yra arijų prokalbė ir žymiems kalbininkams buvo
žinoma, kad ji buvo šnekamoji – nerašytinė kalba, vartojama Europoje
daugelį šimtmečių.  Tačiau naujausi lingvistiniai tyrinėjimai aiškiai
įrodo,  kad lietuvių kalba buvo rašoma netgi prieš krikščionybės erą,
nors kaip seniai prieš krikščionybės erą  yra sunku nustatyti. Bet
remiantis ligvistiniais įrodymais ir senoviniais raštais Indijoj ir
Persijoj, galima manyti, kad lietuvių kalba buvo rašoma net 1000 metų
prieš Kristaus gimimą.
“Turtingiausias lietuvių kultūros paveldas yra jų kalba”
Turtingiausias lietuvių kultūros paveldas yra jų kalba, kuri yra
vienas iš didžiausių žmonijos pasiekimų.  Ji pralenkia visas kitas
Europos kalbas savo antikiškumu, garsų grynumu ir savo nuostabia
gramatine struktūra.  Galima aiškiai matyti aukščiausiai išvystytos
gramatikos ir iš natūralių ir gražių jų kalbos garsų, kad lietuviai iš
tiesų turėjo kūrybingumo genijų labai ankstyvoje mūsų civilizacijos
eroje. Lietuvių kalbos balsių sistema yra labiausiai antikinė savo
stiliumi.  Ji yra senesnė, negu sanskritas, latvių, graikų ir lotynų
kalbos čia išdėstyta tvarka.
Lingvistinės paleontologijos duomenimis yra tiesa, kad iš visų
kalbų tik lietuvių kalba išlaikė primityviosios arijų šnekamosios
kalbos grynumą nuo to tolimo antikinio laikotarpio iki šių dienų.
Daugelis antikinių kalbų seniai išnyko iš žmonijos istorijos, tačiau
lietuvių kalba yra kaip antikinis balto marmuro paminklas, kuris
tebestovi  neapneštas laiko dulkėmis po daugelio šimtmečių ilgaamžės
žmonijos istorijos.
Apie lietuvių kalbą 1919 metais atsiliepė amerikiečių laikraštis "The New York Times"

Apie lietuvių kalbą 1919 metais atsiliepė amerikiečių laikraštis “The New York Times”

Pačioje kalboje glūdi daugiau, negu bet kuriuose jos kūriniuose
Lietuvių kalbos morfologija aiškiai mums atskleidžia daug
neišaiškintų senovės civilizacijos istorinių paslapčių, žymiai
išplečia lingvistikos mokslo horizontus ir praplečia žmonijos žinias
apie jos dar neatskleistą praeitį.  Atradimas lietuvių kalbos
stebėtino panašumo su avesta (senąja persų kalba) ir su sanskritu
akivaizdžiai atvėrė naujus horizontus lingvistikos mokslo srityje,
remiantis lyginamosios morfologijos išvadomis.  Dar daugiau, lietuvių
kalbos morfologija įtikinamai įrodo, kad valdančioji klasė arva
senovės hititų ( Hittite-Gititis) valdovai turėjo pavardes, panašias į
lietuvių.  Žymus anglų mokslininkas Robert G. Latham buvo absoliučiai
teisus, kai jis pareiškė: “Pačioje kalboje glūdi daugiau, negu bet
kuriuose jos kūriniuose…”
Šiandien pasaulis būtų daug turtingesnis kultūros atžvilgiu, jei
Lietuva būtų nepriklausoma, kadangi lietuvių tauta atstovauja ne tik
arijų prokalbės civilizacijai ir kultūrai, bet taip pat turi
didžiausią brangenybę pasaulyje – savo senovinę gražią kalbą.
Lietuvių kalba išaukštinta dėl jos antikiškumo bei grožio ir dėl
jos didelės reikšmės lyginamosios filologijos mokslui ne tik žinomų
kalbininkų, bet ir didžiausio iš visų filosofų – Imanuelio Kanto.
Sekančios fragmentinės citatos iš garsių kalbotyros mokslininkų darbų
parodys lietuvių kalbos vertingumą ir svarbą pasaulio kultūrai.
Benjamin W. Dwight savo knygoje Modernioji filologija (Modern
Philology) labai stipriai pabrėžia didžiulę lietuvių kalbos reikšmę
kalbotyros mokslui.  Jis taip sako apie lietuvių kalbą:
“Iš visų Europos kalbų lietuvių kalba turi didžiausią skaičių
maloninių ir mažybinių žodžių, daugiau, negu ispanų ar italų kalbos,
netgi rusų, ir jie gali būti dauginami be galo, pridedant juos prie
veiksmažodžių ir prieveiksmių, lygiai kaip prie būdvardžių ir
daiktavardžių.  Jeigu tautos vertė, imant visą žmoniją, būtų matuojama
kalbos grožiu, tai lietuvių tauta  turėtų užimti  pirmą vietą Europos
tautų tarpe”.
Arijų civilizacija
Įžymus anglų lingvistas Isaac Taylor savo knygoje Arijų kilmė (The
Origins of the Aryans) pareiškia labai įdomų ir svarbų komentarą apie
lietuvių kalbą.  Jis teigia, kad arijų civilizacija turėjo būti
lietuvių gyvenamose vietose.  Jis komentuoja taip: “Galima spėlioti,
kad, jeigu turėtume lietuvių literatūros iš to laikotarpio, kaip
seniausia indų literatūra, galėtume su didesniu tikrumu teigti, kad
arijų kalbos lopšys turėjo būti lietuvių apgyventoje teritorijoje”.
Anot žinomo anglų mokslininko Robert G. Latham, lietuvių kalba
turi daugiau giminingumo su sanskrito kalba, negu bet kokia kita, gyva
ar mirusia, kalba pasaulyje. Savo knygoje Aprašomi etnoligija
(Descriptive Ethology) jis taip išsireiškia apie lietuvių kalbą: “Be
abejonės sanskrito giminingumas su lietuvių kalba yra didesnis, negu
bet kokia kita kalba šioje Žemėje”.
Lietuvių kalbos svarba
Lietuvių kalbos svarbumą taip pat pripažino naujųjų laikų didžiausias
filosofas Immanuel Kant (1724-1804), kuris buvo gimęs Rytprūsiuose
(Prussian Lithuania) ir gerai mokėjo lietuvių kalbą.  Savo
Lietuvių-vokiečių kalbų žodyno (Lithuanian and German Dictionary)
pratarmėje jis rašė, kad lietuvių kalba nusipelno būti valstybės
apsaugoma.  Jo komentaras apie lietuvių kalbą turi didelę istorinę
reikšmę, nes jis yra autoritetingas ir patikimas. Jis buvo ne tik
filosofas, bet ir kalbininkas.  Jis taip komentuoja apie lietuvių
kalbą:  “Iš tikrųjų, jokia kita pasaulio kalba nėra gavusi tiek aukštų
pagyrimų kaip lietuvių kalba.  Lietuvių tautai buvo priskirta didelė
garbė už sukūrimą, detalių išdailinimą ir vartojimą aukščiausiai
išvystos žmogiškos kalbos su savita gražia ir aiškia fonologija. Be
to, pagal lyginamąją kalbotyrą, lietuvių kalba yra labiausiai
kvalifikuota atstovauti pirmykštei arijų civilizacijai ir kultūrai”.

Pasidalinkite šiuo įrašu

Palikite atsakymą

Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas.Reikalingi laukeliai yra pažymėti *

Galite naudoti HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>