Pasidalinkite šiuo įrašu

Naujiena! / Vieno žmogaus istorija

Eks Emigrantės dienoraštis: į Lietuvą be streso

emigrantės

Pastaruoju metu sulaukėme Jūsų pasakojimų apie priežastis, paskatinusias iš emigracijos grįžti į Lietuvą. Tiesa, ta, jog  ir lygiame, tiesiame kelyje pasitaiko akmenukų, kuriuos norint sėkmingai judėti į priekį, tenka peržengti. Džiaugiamės galėdami papasakoti apie iššūkius, su kuriais susiduria įsitvirtinti Lietuvoje panorę emigrantai. Savo  patirtimi sutiko pasidalinti prieš keturias savaites iš Dublino grįžusi buvusi emigrantė Auksėja. Kaip 28-erių klaipėdietei pavyks adaptuotis ir susidoroti su iškylančiais iššūkiais, nuo šiol galėsite sekti „Emigrantės dienoraštyje“.

Trumpa priešistorė…

Auksėja 28m., klaipėdietė

Sveiki likimo draugai, kažkada kaip ir aš  susikrovę „čemodanus“ ir nusprendė kelti sparnus iš Lietuvos. Esu emigrantė, tiksliau –  jau buvusi. Gimiau ir užaugau Klaipėdoje, mokiausi Vytauto Didžiojo Gimnazijoje. Mano šeima visada gyveno vidutiniškai, nebuvome  labai pasiturintys, bet ir neskurdome. Mama dirbo mokytoja, tėtis vairavimo mokyklos instruktoriumi. Baigus gimnaziją ir atėjus laikui palikti namus, supratau, kad nenoriu paklusti galiojusiai sistemai ir  gyventi „teisingai“. Jaučiau, kad noriu kitokio gyvenimo nei man buvo suplanavę tėvai. Norėjau pajausti kas yra laisvė, kvėpuoti ja pilnais plaučiais.

Emigracija
emigrantės

Dublinas

Norėjosi panardyti platesniuose vandenyse, ir oriai gyventi, neskaičiuojant kiekvieno cento.Tai buvo pagrindinė priežastis, paskatinusi emigruoti, tad vietoj trynusi universiteto suolą išskridau į Airiją. Nors tėvai kraustėsi iš proto ir negalėjo susitaikyti su mintimi apie „bemokslę“ dukrą, man tai  tada buvo nė motais, priešingai, jaučiausi einanti „prieš srovę“. Daug nesiplečiant, Airijoje  gyvenau septynerius metus. Kaip man ten sekėsi?  Dirbau vidutinius darbus kavinėse, baruose, tetos valymo įmonėje. Pralobti nepralobau, tačiau galėjau sau leisti keliauti, aplankyti didžiuosius Europos miestus, lankytis koncertuose.

Sprendimas…

Gyvenau šia diena, kol atėjus 28 gimtadieniui širdis ėmė kažko nerimti. Vis susimąstydavau, kad man jau 28-eri, atsiranda pirmos raukšlės,  karjeros nepadariau, neturiu nei šeimos nei vyro. Supratau, kad noriu kažko daugiau, noriu jaustis sava, kabintis į gyvenimą  tarp savų žmonių, nes pinigai ateina ir išeina, o laiko nesugrąžinsi. Jau po dviejų dienų kroviausi  lagaminus. Turbūt nereikia sakyti kaip į tai suragavo tėvai…  „Paklydusi dukra pagaliau grįžta į protą“, – juokavo mama telefonu. Tiesa, Airijoje likusios draugės tik traukė pečiais ir užplūdo klaiusimais: „Kaip tu gynvensi, tikies rast darbą daugiau nei už minimumą? Kokios perspektyvos tavęs laukia?“- , klausinėjo jos.

Pirmos savaitės Klaipėdoje…
emigrantės

flikr

Vilniaus oro uostas… Iš lėktuvo išlipau kamuojama nežinios, tarsi vienos durys, pro kurias įėjau prieš septynerius metus būtų užsitrenkusios… Visgi, tikiu, kad Lietuvoje gyventi, o ne išgyventi tikrai galima! Grįžusi keletui dienų apsistojau tėvų namuose, netrukus išsinuomojau butą. Tiesa, būsto nuomos kainos kandžiojasi. Dviejų kambarių butą, be kilimų ant sienos senamiestyje išsinuomojau už 270 eurų per mėnesį. Taip pat svarstau apie nuosavo būsto įsigijimą, kreipiausi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, prašydama atsiųsti informaciją apie galimybę pasinaudoti valstybės įsteigta parama pirmam būstui pirkti. Sulaukusi atsakymo, būtinai  ir Jus informuosiu apie šią Lietuvoje galiojančią tvarką. Jau po nuskubėjau užsiregistruoti į Užimtumo tarnybą, specialistė padėjo man parengti gyvenimo aprašymą, šiuo metu  laukiu atsakymų ar man priklauso išmokos, kadangi užsienyje visada dirbau legaliai. Taip pat pati savarankiškai leidausi į darbo paieškas…

Darbo paieška

Darbo tikrai netrūksta, darbo paieškų svetainės mirga skelbimais. Padariau išvadą, kad Klaipėdoje minimumas tikrai nėra populiariausias atlyginimas. Visgi, kol kas susiduriu su pagrindine kliūtimi – išsilavinimo stoka. Užimtumo tarnybos specialistė pasiūlė išeitį – pasirinkti finansuojamą mokymų programą. Pastebėjau, kad Klaipėdoje labai populiarios grožio paslaugos, dauguma merginų sėkmingai dirba manikiūro meistrėmis, visažistėmis, kirpėjomis. Man paaiškino, kad norint įgyti profesiją, būtina turėti trišalę sutartį – paprasčiau tariant, surasti darbdavį, kuris sutiktų įdarbinti bent pusmečiui po kursų baigimo. Kitą savaitę planuoju tai ir padaryti.

 

Kaip iš emigracijos grįžusiai Auksėjai sekasi darbo paieškos kviečiame skaityti jau netrukus…

Norite pasidalinti savo emigracijos istorija? Laukiame Jūsų laiškų adresu:

egle.jureviciute@eksemigrantai.lt

EksEmigrantai

 

Pasidalinkite šiuo įrašu

Palikite atsakymą

Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas.Reikalingi laukeliai yra pažymėti *

Galite naudoti HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>