Pasidalinkite šiuo įrašu

Aktualu / Naujiena!

Neklaidžiok. Parama būstui įsigyti ir vaiko pinigai

būstui

Apie grįžimą į Lietuvą svarstančius emigrantus dažnai kamuoja daugybė klausimų. Pasak LR Socialinės apsaugos ir darbo ministrijos (SADM) atstovų, pastaruoju metu tautiečiai užplūdo klausimais apie valstybės teikiamą paramą būstui įsigyti bei išmokų vaikui.  Siekiant praskleisti nežinomybės uždangą, Emigrantai.lt susisiekė su ministerijos atstovais ir informaciją pateikia iš pirmų lūpų.

Kokia parama gali būti teikiama būstą Lietuvoje norintiems įsigyti emigrantams? Kokios šios paramos sąlygos ir apribojimai?

Tiek Lietuvoje gyvenantys, tiek į ją grįžę asmenys ar šeimos, kurie nori įsigyti būstą, gali pasinaudoti:

Valstybės teikiama finansine paskata jaunoms šeimoms, valstybės iš dalies kompensuojamu būsto kreditu, valstybės teikiama finansinė paskata jaunoms šeimoms. Šeima gali pasinaudoti finansine paskata pirmajam būstui įsigyti, kai:

  • ji atitinka jaunos šeimos apibrėžimą, tai yra, kiekvienas iš sutuoktinių ar vieni auginantys vaikus žmonės yra iki 36 metų;
  • iki kreipimosi dėl finansinės paskatos jaunos šeimos nariai neturėjo ir neturi Lietuvoje ar užsienio valstybėje jiems priklausančio būsto. Išskyrus atvejus, kai turėto ar turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų arba būstas. Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų;
  • įsigyja pirmąjį būstą Lietuvos regione, kurio teritorijoje nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė yra ne mažiau kaip 65 procentais mažesnė negu didžiausia būsto daugiabučiuose pastatuose vieno kvadratinio metro normatyvinė vertė (informacija apie regionus, kuriuose įsigyjant pirmąjį būstą, teikiama finansinė paskata);
  • Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka yra deklaravę turtą.

Būsto kreditas pirmajam būstui įsigyti gali būti teikiamas tiek būstui pirkti, tiek pirkti ir statyti, tiek būstui statyti. Būsto kredito suma, pagal kurią apskaičiuojama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų. Subsidijos dydis gali siekti nuo 15 iki 30 procentų būsto kredito sumos. Priklausomai nuo vaikų skaičiaus, kuriam pasikeitus, jauna šeima įgyja teisę į papildomą subsidiją. 

Valstybės iš dalies kompensuojamas būsto kreditas

Asmenys ir šeimos, kurių metinės pajamos ir turtas neviršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų dydžių*, gali pretenduoti į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir valstybės lėšomis mokamą subsidiją šio kredito daliai apmokėti. Šie asmenys ir šeimos gali įgyti teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą, kai:

  • yra deklaravę turtą ir pajamas;
  •  įsigyja pirmą būstą Lietuvoje arba pastaruosius 5 metus neturi nuosavo būsto ir nebuvo pasinaudoję šia paramos forma ar finansine paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms
ARBA
  • per pastaruosius 5 metus turėjo arba turi nuosavą būstą, kurio naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, arba turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų. Valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų suma. Ji neturi būti didesnė kaip 53 000 eurų, kai žmogus nėra sukūręs šeimos, arba 87 000 eurų, kai paramos gavėjai yra dviejų ar daugiau asmenų šeima.
20 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio būsto kredito likučio) sumos subsidija mokama:
  • tiems asmenims, kurie prašymo suteikti paramą būstui įsigyti pateikimo metu yra buvę likę be tėvų globos (rūpybos), asmenys iki 36 metų ar jų šeimos, 
  • šeimoms, auginančios tris ar daugiau vaikų,
  • neįgaliesiems arba šeimoms, kuriose yra neįgaliųjų.
10 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio būsto kredito likučio) sumos subsidija mokama:
  • jaunoms šeimoms, auginančioms vieną ar daugiau vaikų,
  • šeimoms, kuriose vienas iš vaikų tėvų yra miręs. Valstybės iš dalies kompensuojamas būsto kreditas gali būti teikiamas būstui pirkti, pirkti ir statyti arba būstui statyti. Būstas gali būti įsigyjamas visoje Lietuvoje.

*kai asmuo neturi šeimos, jo grynosios metinės pajamos neviršija 106 valstybės remiamų pajamų (VRP (1 VRP 2020 metais yra 125 eurai)) dydžių ir turtas – 129 VRP dydžių;

kai dviejų ar trijų asmenų šeimos grynosios metinės pajamos neviršija 148 VRP dydžių ir turtas – 262 VRP dydžių;

kai keturių ar penkių asmenų šeimos grynosios metinės pajamos neviršija 178 VRP dydžių ir turtas – 349 VRP dydžių;

kai šešių ar daugiau asmenų šeimos grynosios metinės pajamos vienam asmeniui neviršija 30 VRP dydžių ir turtas vienam asmeniui – 83 VRP dydžių.

 

Ar ši parama skiriama užsienyje nekilnojamą turtą jau įsigijusiems ir Lietuvoje pirmą būstą norintiems nusipirkti lietuviams?

Jeigu jauna šeima turi nekilnojamojo turto užsienyje, Lietuvoje ji negali pasinaudoti valstybės teikiama finansine paskata jaunoms šeimoms įsigyti pirmąjį būstą regione. 

Asmenims ar šeimoms, kurie siekia pasinaudoti valstybės parama, iš dalies kompensuojant būsto kreditą, draudimas turėti nekilnojamojo turto kitoje valstybėje nėra nustatytas.

Ar grįžę emigrantai, kurie augina nepilnamečius vaikus, gali pretenduoti į valstybės kas mėnesį skiriamą išmoką vaikui? Kokio dydžio ši parama?

Išmoka vaikui skiriama, jeigu nors vienas iš vaiko tėvų (įtėvių) ir pats vaikas faktiškai gyvena Lietuvoje. Tai reiškia, grįžusi gyventi į Lietuvą šeima gali gauti išmoką vaikui, – 60,06 eurų išmoką per mėnesį. Išmoka skiriama ir mokama kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniems, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai.

Pažymime, kad gausių šeimų (kai šeima augina ar globoja tris ir daugiau vaikų), nepasiturinčių šeimų (jeigu vidutinės jų pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 250 eurai) kiekvienam vaikui ir kiekvienam neįgaliam vaikui papildomai skiriama išmoka vaikui – 40,17 eurų išmoka per mėnesį.
Prašymą ir dokumentus, reikalingus išmokai vaikui gauti, galima pateikti tiesiogiai atvykus į savivaldybės administraciją, atsiųsti registruotu laišku arba elektroniniu būdu Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje www.spis.lt

Išmoka vaikui gali būti skiriama ir tuo atveju, jei nors vienas iš vaiko tėvų ir vaikas gyvena Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės šalyje ar Šveicarijos Konfederacijoje. Nustatant teisę į išmoką vaikui, savivaldybės administracijos darbuotojai kreipsis į kitos Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalies ar Šveicarijos Konfederacijos kompetentingą įstaigą dėl papildomos informacijos gavimo ir kompetentingos valstybės nustatymo, t. y., kuri valstybė turės pirmenybę mokėti išmoką. Tokiu atveju sprendimas dėl išmokos vaikui skyrimo bus priimtas gavus atsakymą iš kitos valstybės narės kompetentingos įstaigos. Pažymime, kad pirmumo teisę mokėti išmoką turi ta valstybė, kurioje vienas iš tėvų užsiima darbine veikla, nepriklausomai nuo vaiko gyvenamosios vietos. Tais atvejais, kai abu tėvai dirba skirtingose valstybėse, išmoką turėtų mokėti ta valstybė, kurioje gyvena vaikas.

Atkreipiame dėmesį, kad tuo pačiu metu už tuos pačius vaikus ar šeima negali gauti kelių išmokų iš skirtingų valstybių narių. Negali gauti viso dydžio išmokos ir iš Lietuvos, ir iš kitos Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės šalies ar Šveicarijos Konfederacijos valstybės. Tačiau, kad šeimos interesai būtų visiškai apsaugoti, yra numatytas teisinis reguliavimas, leidžiantis šeimai gauti didžiausią jai priklausančią išmoką. Pirmumo teisę turinti valstybė moka viso dydžio išmoką. Kita valstybė moka tik priedą. Lygų skirtumui tarp šiose valstybėse numatytų išmokų, jei išmoka šioje valstybėje yra didesnė negu pirmumo teisę turinčioje valstybėje. 

Kokiais dar būdais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siekia skatinti emigravusius  tautiečius grįžti į Lietuvą?

Atkreipiame dėmesį, kad kiekvienos iš užsienio grįžti norinčios šeimos ar žmogaus situacija, poreikiai ir motyvacija yra individuali. Natūralu, kad vienas pagrindinių motyvų, galinčių padėti šeimai ar žmogui apsispręsti grįžti į Lietuvą, yra galimybė Lietuvoje įsidarbinti. Tuo tikslu įgyvendinamos tokios priemonės, kaip, pavyzdžiui, Lietuvos darbdaviai kviečiami ieškoti darbuotojų užsienyje ir taip skatinti grįžtamąją migraciją. Kadangi svarstantiems apie grįžimą lengviau priimti galutinį sprendimą, kai jie jau yra užsitikrinę darbo vietą Lietuvoje. Kad Lietuvos darbdaviai galėtų ieškoti darbuotojų užsienyje. Užimtumo tarnyba planuoja organizuoti darbo muges, konferencijas, susitikimus su darbdaviais ir kitas darbo paieškos užsienyje iniciatyvas.

Atsižvelgiant į tai, kad maždaug 66 proc. grįžusiųjų per vienerius metus neįsidarbina, grįžusieji bus  skatinami persikvalifikuoti ar atkurti prarastus įgūdžius, kad būtų lengviau integruotis į darbo rinką.

Ieškodamas darbo Lietuvoje ar norėdamas įgyti paklausią profesiją, žmogus gali kreiptis į Užimtumo tarnybą. Užimtumo tarnyba konsultuoja darbo paieškos, įdarbinimo, profesijos įgijimo, persikvalifikavimo klausimais. Prireikus skiria finansinę paramą įgyti profesiją, tobulinti darbo įgūdžius ar steigti naujas darbo vietas. Iš užsienio grįžusieji, kurie yra užsiregistravę Užimtumo tarnyboje ir kuriems suteiktas bedarbio statusas, gali gauti nedarbo draudimo išmoką.

Norintys pradėti verslą Lietuvoje gali pasinaudoti finansavimo šaltiniais, subsidijomis, kurias teikia Lietuvos institucijos: Užimtumo tarnyba teikia subsidijas darbo vietos steigimui, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ teikia paskolas verslo pradžiai, derinant su konsultavimu verslo plano parengimo ir įgyvendinimo klausimais. Taip pat norintys pradėti verslą kviečiami nemokamai konsultuotis su „Verslios Lietuvos“ konsultantais įvairias su verslo pradžia susijusiais klausimais.

Esant sudėtingai materialiniai padėčiai, kaip ir bet kuriam kitam Lietuvoje gyvenančiam asmeniui, savivaldybės turi teisę skirti piniginę socialinę paramą (socialinę pašalpą ir būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijas) bei savivaldybės tarybos nustatyta tvarka kitą socialinę paramą nenumatytais atvejais (pavyzdžiui, skirti vienkartinę, tikslinę, periodinę, sąlyginę pašalpą ir kita), kuri skiriama atsižvelgiant į realią šeimos ar asmens padėtį ir konkrečias aplinkybes. Taip pat šeimoms gali būti skiriama ir kita piniginė socialinė parama. Socialinė parama mokiniams (nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims įsigyti), išmokos vaikams ir kita).

Ministerija bei jai pavaldžios institucijos nuolatos konsultuoja grįžusius arba grįžti ketinančius žmones apie galimybes įsidarbinti, gauti paramą ir kitais aktualiais klausimais.

Taip pat ministerija organizuoja psichologinės pagalbos ir konsultacijų paslaugų grįžusiems ir ketinantiems grįžti į Lietuvą asmenims bei jų artimiesiems teikimą. Viešojo konkurso būdu atrinkta  VšĮ ,,Mokymų ir psichologinio konsultavimo centras“ teikia  paslaugas iš Lietuvos emigravusiems ir grįžusiems arba ketinantiems grįžti į Lietuvą asmenims (apmokant vienam asmeniui iki 2 konsultacijų) „Skype“ programa ir elektroniniais laiškais.

EksEmigrantai

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Socialinės paramos šeimai

Pasidalinkite šiuo įrašu

Palikite atsakymą

Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas.Reikalingi laukeliai yra pažymėti *

Galite naudoti HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>