Kokias klaidas darote ieškodami darbo-kodėl liekate be grįžtamojo ryšio

darbo

Pandemijos metu darbo rinkoje įsitvirtino desperatiško kandidatavimo tendencija. Darbą praradę žmonės kandidatavo bet kur netgi tais atvejais, kai jų turimos kompetencijos neatitiko keliamų reikalavimų. Švelnėjant karantinui, tokių atvejų skaičius mažėja, tačiau kas trečias gyvenimo aprašymas (CV) vis dar neatitinka pozicijos keliamų reikalavimų.

Anot personalo atrankų įmonių grupės „CVO Recruitment I Simplika“ direktorės Akvilės Kazlienės, desperatiškai kandidatuojantys žmonės pandemijos metu vidutiniškai išsiunčia CV net į 70 ar 100 skirtingų pozicijų. Vis dėlto, „aklas“ kandidatavimas dažniausiai lieka be grįžtamojo ryšio – darbdaviai į juos neatsiliepia, rašoma pranešime spaudai.

„Pandemijos metu likę be darbo žmonės siunčia CV, iš esmės, bet kur, todėl nemaža dalis jų yra su elementariomis klaidomis . Gyvenimo aprašymas neatnaujintas ir nepritaikytas konkrečiam darbo skelbimui. Mūsų turima statistika rodo, kad iš į tam tikrą darbo poziciją gautų gyvenimo aprašymų dažnai vos 10 proc. atitinka keliamus reikalavimus. Beje, svarbu išskirti, kad didžioji dauguma žmonių nepraeina atrankos, nes nėra pasiekę reikalingo užsienio kalbos žinių lygio arba jau yra „peraugę“ darbo poziciją“ – pasakoja personalo atrankų ekspertė.

Karantino padiktuoti pokyčiai

Pandemijos metu visas apgyvendinimo, maitinimo ir turizmo sektorius itin nukentėjo, todėl darbo pozicijos reikalavimų neatitinkančių CV skaičius pirmojo karantino metu išaugo nuo 30 iki 60 proc.. Beveik nepakito iki šių metų sausio, lyginant su laikotarpiu prieš pandemiją. Taip pat pirmojo karantino metu ypač išaugo kandidatų skaičius į klientų aptarnavimo pozicijas, pavyzdžiui, prekių išvežiotojo.

foto: pixabay

„Anksčiau buvo didžiulis prekių išvežiotojų poreikis ir itin maža pasiūla. Tuo metu pirmojo karantino metu kandidatų į šias pozicijas buvo tiek, kiek dar įmonės nėra turėję per visą savo istoriją. Darbdaviai gavo galimybę rinktis, o darbuotojai ėmė daug labiau saugoti savo darbo vietą. Todėl desperatiškiems kandidatams, neturintiems patirties, tapo daug sunkiau ar net visai neįmanoma įsidarbinti į šią poziciją“, – teigia A. Kazlienė.

Personalo atrankų ekspertė priduria, kad nuo sausio mėnesio pastebima, kad desperatiškai kandidatuojančių žmonių skaičius pamažu grįžta į prieš pandeminį laikotarpį. Žmonės šiuo metu jau yra pavargę nuo pokyčių, neapibrėžtumo ir ilgo buvimo namuose, todėl vengia papildomo streso, kurį sukelia darbo vietos pakeitimas.

Pasekmės – ir darbdaviui, ir darbuotojui

Pagrindinės desperatiško kandidatavimo pasekmės – darbuotojas ilgainiui rizikuoja nusivilti ir nepatirti profesinio augimo, o darbdavys – prarasti laiko ir finansinius kaštus, kuriuos jis patyrė ir patirs ieškodamas naujo žmogaus. HR įmonių grupės direktorės teigimu, vidutiniškai desperatiškas kandidatas įmonėje išdirba iki pusės metų: per pirmus tris mėnesius žmogus supranta, kad atsidūrė ne savo rogėse, tuomet imasi ieškoti naujo darbo arba neapsikentęs nusprendžia išeiti.

„Kartais darbuotojai įmonėje išdirba metus, tačiau tokių atvejų pasitaiko retai. Pagrindiniai darbuotoją įmonėje lydintys jausmai yra stresas ir įtampa, iš jų atsiranda savivertės problemos ir nepasitikėjimas savimi, todėl žmogui darosi vis sunkiau susikaupti darbui ir jį gerai atlikti. O pastebėjęs negerėjančią darbo kokybę ir nuolatinį motyvacijos trūkumą, darbdavys tokį darbuotoją atleidžia“, – teigia A. Kazlienė. Personalo atrankų ekspertė taip pat užsimena, kad nesėkmingas įdarbinimas šiuo metu gali atnešti dar didesnių nuostolių negu iki pandemijos: „Žmonės šiuo metu vengia keisti darbo vietą, todėl net ir supratę, kad toks darbas jiems netinka, lieka dirbti toliau. O tai, kaip jau žinome, nesukuria vertės nei darbuotojui, nei darbdaviui.“

Pirmas žingsnis – kreiptis pagalbos

darbo
foto: pixabay

CVO Recruitment I Simplika“ direktorė sako, kad viena didžiausių klaidų, kurią daro darbo netekę žmonės – ieško naujos darbovietės patys ir tik po mažiausiai pusės metų nesėkmingų paieškų ryžtasi kreiptis pagalbos į personalo atrankų įmonę. Tačiau tuo metu jie jau būna nusivylę savarankiškomis paieškomis ir turi mažą pasitikėjimą savimi, todėl nepalieka gero įspūdžio darbdaviui. O jei pagalbos kreiptųsi anksčiau, tuomet galėtų išvengti tiek bevaises paieškas lydinčių nusivylimų ir dėl užsitęsusio nedarbo atsiradusių finansinių nuostolių.

Kitas būdas išvengti desperatiško kandidatavimo – paklausti artimųjų nuomonės apie savo CV ir motyvacinį laišką. „Visuomet patariu žmonėms duoti paskaityti savo CV antrai pusei, broliui ar sesei ir paprašyti, kad jie pasakytų, ar sutiktų tokį kandidatą priimti į darbą. Jei ne, tai kodėl? Galbūt netinkama nuotrauka, trūksta aiškaus prisistatymo, buvusių darboviečių aprašymo ar palikta gramatinių klaidų. Darbdaviai vieno CV peržiūrai skiria mažiau nei minutę ir per tą laiką nusprendžia, ar kandidatas tinkamas. Todėl pasirūpinkite, kad jūsų gyvenimo aprašymas būtų aiškus ir lengvai nuskaitomas“, – pataria A. Kazlienė.

Šaltinis: delfi.lt

Daugiau exemigrantai.lt