Siekiama gerinti iš užsienio grįžtančių vaikų integraciją į švietimo sistemą

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus atstovai, A. Lipniūno progimnazijos, V. Žemkalnio gimnazijos mokytojai bei projekto „Globalus Panevėžys“ ambasadorė Donata Simonaitienė dalyvavo nuotoliniame virtualiame susitikime. Jame aptarti klausimai, su kokiais iššūkiais susiduria Panevėžio mokytojai, sulaukę iš užsienio grįžtančių mokinių. Kaip iškilusius sunkumus galėtų palengvinti užsienyje veikiančios lituanistinės mokyklos.  

„Džiugu, kad Panevėžiui rūpi grįžusių iš užsienio vaikų emocinė būklė, jų integracija į Lietuvos švietimo sistemą. Pedagoge dirbu jau 17 metų, 13 metų dalyvauju lituanistinio švietimo ugdyme, esu lituanistinės mokyklos „Gintarėlis“ Airijos Kavano mieste vadovė. Kadangi vaikus mokau lietuvių kalbos, man labai įdomu sužinoti, kokiomis nuotaikomis jūs gyvenate, kokius mokymosi metodus taikote iš užsienio į Panevėžio mokyklas grįžusiems vaikams, su kokiais iššūkiais susiduriate. Kalbant apie Europą, didžioji dalis lietuvaičių ateityje planuoja grįžti į savo gimtąją šalį. Todėl užsienyje veikiančios lituanistinės mokyklos nori ir gali paruošti vaikus, kad jums, mokytojams, būtų lengviau kuo greičiau juos grąžinti į klases, kuriose mokosi čia gyvenantys mokiniai“, – sako projekto „Globalus Panevėžys“ ambasadorė D. Simonaitienė.

Gyvenantys užsienyje yra laukiami Lietuvoje

„Malonu matyti šiame pokalbyje dalyvaujančias šaunias mokyklų komandas.  Prisimenu pirmą pokalbį su Donata ir džiaugiuosi, kad dabar jau galime dalytis gerąja patirtimi, iššūkiais, su kuriais susiduriate tiek jūs Airijoje, tiek ir mes, čia – Panevėžyje. Noriu pabrėžti, kad lietuviai, gyvenantys užsienyje yra laukiami Lietuvoje, konkrečiai Panevėžyje. Naudodamasis proga paprašysiu, kad bendraudama su vaikų turinčiais lietuviais ir planuojančiais grįžti į savo gimtąją šalį, skleistumėte žinią, kad siekiant lengviau integruotis į lietuviškąją švietimo sistemą, būtina lankyti lituanistines mokyklas“, – teigė Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Eugenijus Kuchalskis.  

Diskusijoje dalyvavę A. Lipniūno progimnazijos ir V. Žemkalnio gimnazijos mokytojai pasidžiaugė, kad kiekvienais metais sulaukia iš užsienio grįžtančių vaikų. Mokyklos vykdo reguliarius susitikimus su tėveliais ir pačiais mokiniais, kuriuose aptaria jų lūkesčius, sėkmes ir nesėkmes. „Atkreipiame dėmesį, kad jaučiamas labai didelis skirtumas tarp grįžusių vaikų, kurie užsienyje lankė lituanistinės mokyklos užsiėmimus, ir tų, kurie jos nelankė. Noriu pabrėžti, kad tik bendrų pastangų, kompleksinio darbo dėka – tėvelių, vaikų ir mokyklos – galime pasiekti pačius geriausius rezultatus“, – sako A. Lipniūno progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Ligita Urbelienė.

V. Žemkalnio gimnazija vienu iš privalumų išskyrė išlyginamąją mobilią grupę, kuri yra pritaikyta lietuviškai nekalbantiems vaikams. Vaikai visus metus mokomi vien lietuvių kalbos, kad jau kitais mokslo metais galėtų eiti į bendrą su kitais mokiniais klasę.

„Kad ir kaip būtų gaila, deja, tik apie 6 proc. lietuvių vaikų lanko lituanistines mokyklas, todėl bandysime, kiek įmanoma daugiau į jas pritraukti vaikų. Dar viena bėda, su kuria mes susiduriame – daugiakalbystė. Pastebima tendencija, kad daugelis tėvų nežino, kaip efektyviausia ugdyti tokioje šeimoje gyvenančius vaikus, kurių vienas iš tėvų yra lietuvis, o kitas – užsienio pilietis“, – teigia D. Simonaitienė.  

Pasak D. Simonaitienės, šiuo metu užsienyje veikia 11 formalaus ugdymo mokyklų, kurias finansuoja LR valstybė ir 200 neformaliojo ugdymo mokyklų, kurios veikia savanoriškai. Formalaus ugdymo mokyklas lanko apie 3 tūkst., o neformalaus ugdymo – apie 8 tūkst. lietuvių. Preliminariais duomenimis diasporoje gyvena apie 150 tūkst. vaikų ir jaunuolių. Lituanistinių mokyklų tikslas – vaikus mokyti lietuvių kalbos, kultūros, geografijos, istorijos, literatūros.  

globalus.panevezys.lt

exemigrantai.lt

Share on facebook
Share on twitter
Share on pinterest
Share on whatsapp