Užsienyje gyvenantys lietuviai pyksta: naujų pasų teks laukti iki rudens

„Priverstiniai tremtiniai“ – taip apie save juokauja užsienyje gyvenantys lietuviai, kurie, norėdami pasikeisti pasibaigusio galiojimo lietuviškus pasus, susidūrė su rimtomis problemomis. Paaiškėjo, kad vizito į Lietuvos ambasadas kai kuriose šalyse gali tekti laukti iki vasaros pabaigos ar dar ilgiau.

„Pastebėjusi, kad birželio pabaigoje baigs galioti mano lietuviškas pasas, kreipiausi į Lietuvos diplomatinę atstovybę, bet vien susisiekti su jos darbuotojais nebuvo paprasta“, – pasakojo Norvegijoje gyvenanti lietuvė Miglė Gronbekk. Pirmiausiai vizitui į Lietuvos ambasadą moteris pabandė užsiregistruoti internetu, tačiau to padaryti nepavyko, tada skambino telefonu, bet ir šis bandymas buvo tik laiko gaišimas, galiausiai jai su ambasados darbuotojais pavyko susisiekti elektroniniu paštu. Tiesa, gautas laiškas tikrai nenudžiugino.

Apsilankymas ambasadoje – tik rugpjūtį

„Norint pasigaminti pasą ambasadoje reikia registruotis vizitui ir atvykti. Elektroniniu paštu ar telefonu registracija nėra vykdoma. Šiuo metu laisvų vietų vizito registracijai dėl paso gaminimo nebeturime iki rugpjūčio mėnesio. Rugpjūčio mėnesiui registracija nėra atidaryta. Rekomenduojame sekti mūsų registraciją internete, jeigu kas nors anuliuos savo turimą laiką vizitui, galėsite registruotis vizitui jūs“, – buvo rašoma laiške, kurį iš ambasados gavo M.Gronbekk.

Lietuvei buvo pasiūlyta ir alternatyva, kad esant poreikiui ambasada gali išduoti vienkartinį asmens grįžimo pažymėjimą su kuriuo galima vykti į Lietuvą ir pasą pasidaryti skubos tvarka. Norint gauti vienkartinį asmens grįžimo pažymėjimą taip pat reikia registruotis vizitui, atvykti ir pristatyti reikiamus dokumentus, bet tokiam apsilankymui laiką rezervuoti daug paprasčiau. „Pasidomėjau šia situacija ir Užsienio reikalų ministerijoje (URM) ir man buvo atsakyta, kad Norvegijoje lietuvių gyvena labai daug ir anksčiau jie dažniausiai keisti dokumentų vykdavo į Lietuvą, o dabar dėl to, kad keliauti tapo sudėtinga, dažniau kreipiasi į ambasadą“, – pasakojo ji. M.Gronbekk pasitikrino ir galimybę užsiregistruoti vizitui dėl vienkartinio asmens grįžimo pažymėjimo: „Yra galimybė tokiam vizitui dėl dokumento, galiojančio 14 dienų, rezervuoti laiką dabar, kai taip sunku keliauti, bet vasarą to padaryti jau nebus galima, nes tie mėnesiai jau užimti. Vadinasi tokių kaip aš, „priverstinių tremtinių“ yra ir daugiau“.

Jaučiasi įkalinta

Paklausta, ar pavyks išsiversti kelis mėnesius be galiojančio asmens dokumento, pašnekovė patikino, kad tikisi, jog pavyks: „Norvegijoje išsiverčiu, bet jei reiktų atsidaryti sąskaitą naujame banke, to padaryti nepavyktų. Taip pat juk negalėčiau vykti į užsienį. Dar iki birželio pabaigos grįžti į Lietuvą galiu, bet paskui, jei ambasadoje nebus galimybės užsiregistruoti vizitui, nežinau, ką reiks daryti. Žinoma, kasdienybė dėl to nesugriuvo, bet tam tikra prasme jaučiuosi įkalinta“, – kalbėjo ji ir pridūrė, kad ambasados darbuotojų dėl šios situacijos tikrai nekaltina, jie elektroniniu paštu atsakė greitai ir bendravo maloniai, tačiau pati situacija kelia stresą.

Panašią istoriją papasakojo ir pietinėje Švedijos dalyje gyvenanti lietuvių šeima. Savo pavardės nenorėję viešinti tautiečiai (redakcijai jų pavardė žinoma – aut. past.) ilgai vargo ieškodami galimybės rezervuoti vizito laiką pasibaigusio galiojimo pasų pakeitimui ambasadoje Stokholme. „Man pavyko rezervuoti tik vieną vizito laiką. Vykstant į sostinę tektų važiuoti 800 kilometrų į vieną pusę. Kai pasiteiravau, ar priimtų mus abu su vyru, buvo atsakyta, kad ne, nes vienam vizitui skiriamas vos pusvalandis ir dviejų žmonių priimti nespėtų. Ambasados darbuotojai pasiūlė bandyti „pagauti“ dieną, kai bus du laisvi laikai, tačiau nieko pažadėti negalėjo“, – pasakojo Švedijoje gyvenanti lietuvė. Šeima nusprendė palaukti ir atlaisvėjus karantinui vykti į Lietuvą.

URM situacija žinoma

Naujienų portalui lrytas.lt susisiekus su URM, šios atstovai patikino, kad situacija dėl Lietuvos diplomatinėse ir konsulinėse atstovybėse susidariusių piliečių nepasitenkinimą keliančių eilių yra žinoma ir yra ieškoma šios problemos sprendimų. „Nusiskundimų sulaukiame kasdien, daugiausia jų gaunama iš tų valstybių, kuriose lietuvių diaspora didesnė“, – rašoma redakcijai atsiųstame komentare. Anot ministerijos, eilių susidarymo priežastis yra vienintelė – koronaviruso pandemija. Įvairiose šalyse taikytos kovos su pandemija priemonės turėjo įtakos ir konsulinių paslaugų teikimui. „Vykdant buvimo valstybių reikalavimus tekdavo nutraukti ir konsulinių paslaugų teikimą. Teikiant paslaugas svarbu laikytis įvairių saugumo reikalavimų (dezinfekavimas, vėdinimas, atstumo laikymasis). Įvedus kelionių apribojimus daugiau piliečių pageidauja keisti savo asmens dokumentus ar gauti kitas konsulines paslaugas atstovybėse, kai ankstesniais metais, esame pastebėję, nemažai piliečių šiuos reikalus susitvarkydavo atvykę atostogų į Lietuvą.

Norime pabrėžti ir užtikrinti, kad sunkumai užsiregistruoti į ambasadas nėra niekaip susiję su diplomatų kompetencija ar – neretai girdimas kaltinimas – nenoru dirbti. Šios problemos yra sukeltos pandemijos ir įtakojamos minėtų objektyvių veiksnių. Ir, kaip jau minėjome aukščiau, ieškoma šių problemų sprendimų“, – susidariusią situaciją komentavo URM Informacijos stebėjimo ir žiniasklaidos skyriaus specialistai.

Šiuo metu užsienyje esantiems lietuviams, kurių turimų asmens tapatybės dokumentų galiojimas baigiasi ar pasibaigė URM specialistai atidžiai sekti mūsų šalies diplomatinių atstovybių skelbiamą informaciją. „Svarbiausias patarimas būtų šiuo metu atidžiai įvertinti savo asmens dokumentų galiojimo laiką atsižvelgiant į susidariusią situaciją. Jei tik asmuo planuoja ir turi galimybę vykti į Lietuvą – siūlytume dėl asmens dokumentų keitimo kreiptis Lietuvoje (skubos tvarka pasą arba asmens tapatybės kortelę Lietuvoje galima pasikeisti per 1 darbo dieną).

Kitu atveju – nelaukiant paskutinių dokumentų galiojimo mėnesių registruotis vizitui į diplomatines ar konsulines atstovybes. Turintiems sunkumų atvykti į atstovybes siūlytume stebėti atstovybių skelbiamą informaciją apie numatomas konsulines misijas į nuo sostinių nutolusius regionus ar tas valstybes, kuriose nėra Lietuvos diplomatinių ar konsulinių atstovybių. Tokių misijų metu konsuliniai pareigūnai kelioms dienoms atvyksta į regionus ar kitas valstybes ir šių misijų metu taip pat galima kreiptis dėl asmens tapatybės dokumentų keitimo ar gauti kai kurias kitas konsulines paslaugas“, – rašoma redakcijai atsiųstame komentare.

Šaltinis: lrtytas