Švari Lietuva

Nežinomybės rūkas vis dar gaubia Vievio ežerą. Nei Elektrėnų savivaldybė, nei aplinkosauga neįstengia įminti ežero taršos paslapties

  Yra toks posakis – jei nori pažiūrėti ar gimei po sėkminga žvaigžde, nuvažiuok į Londoną.  Nuvažiavau, patikrinau, regis visai neblogai  sekasi. Tad aktyviu Lietuvos  valdžios raginimu  nusprendžiau grįžti į Tėvynę, kaip sakant įnešti ‘naujų vėjų’ į maža ir jaukų miestelį netoli Vilniaus. Iš pradžių sutikus  šiltus miestelio žmones, bei pamačiusi  gražųjį Vievio ežerą, kuriuo galima gėrėtis kone per langą, pamaniau, kad man ir vėl sekasi.  Ko dar žmogus gali norėti?! Gamta, miškas, ežeras ir miesto patogumai. Atėjus karščiams, jau svajojome kaip šoksime su vaikais ežeran maudytis ir mėgautis idiliška gamta ir ekologija. Juk kokia laimė, kai karštą dieną nereikia niekur važiuoti, nes ežeras miestelio gyventojams tiesiog ranka pasiekiamas! Ir kiek čia galima visko nuveikti! Vievio eže...

Švari Lietuva pirmiausia prasideda nuo švarios sąžinės

Visgi tikriausiai ruduo yra pats mėgstamiausias mano laikas. Tos neįtikėtinos spalvos džiugina ne tik akį, bet ir širdį. Gamta tarsi tyčia pasipuošia Lietuvos vėliavos spalvomis, o oras prisipildo rudeniškos gaivos, kuri atneša aiškumo mintims. Greičiausiai Gamta ir yra ta stiprioji jėga, taip traukianti lietuvius namo. Ji tarsi  tas jungiamasis ryšys tarp to kas aš esu ir to, kur aš priklausau. Žmonės emigracijoje neretai įsisuka į nesibaigiantį ‘darbas – namai’ ciklą, tad didelis miestas, skubėjimas ir triukšmas tampa tokie įprasti, kad tik gamtoje supranti, kiek buvai pavargęs ir nuskriaudęs save. Lietuva tikriausiai, viena iš nedaugelio šalių, kuri vis dar gali suteikti tą betarpišką prisilietimą – prie ežere besimaudančių vaikų, senų draugų ar šeimos pasibuvimo...