Naujiena!

Mačiulis numato spartų atlyginimų augimą ne tik Vilniuj

Statistikos departamentui paskelbus duomenis, kokius vidutinius atlyginimus gauna gyventojai skirtinguose Lietuvos regionuose, paaiškėjo, kad mažiausią vidutinį atlyginimą gauna darbuotojai Tauragėje, Marijampolėje ir Alytuje, o didžiausią – sostinės gyventojai. Ekonomistas Nerijus Mačiulis pabrėžia, kad visose apskrityse užmokestis kilo bent jau 7,5 procento. Tą nemaža dalimi, anot jo, lėmė užsienio kapitalo investicijos. Šie metai išskirtiniai, nes visose apskrityse vidutinis darbo užmokestis augo bent jau 7,5 procento. Šiemet lėčiausias augimas yra Utenos apskrityje, bet ir ten antrąjį metų ketvirtį vidutinis užmokestis buvo didesnis 7,7 procento nei prieš metus. Sunku rasti tokių rajonų ir miestelių, kur vidutinis užmokestis būtų įšaldytas“, – sako N. Mačiulis. Ekonomistas pažymi, kad ...

Viena parduota vasara

Kai skaitau emigrantų istorijas, kartais prisimenu trumpąją  savo „parduotą“ vasarą. Tas nutiko „gūdžiais“ 2007 metais, kai jau  kuris laikas Lietuva buvo Europos Sąjungos nare. Tada jau  buvo prasidėjusi laisva migracija, o pavieniai piliečiai jau buvo spėję ir padirbėti svetur , grįžti bei dalintis savo sėkmės istorijoms apie tai kaip gi viskas ten kitaip ir nuostabu. Tuo metu buvau studentė, tad iš draugės sulaukusi pasiūlymo vykti kartu vasarai padirbėti į Angliją ilgai nedvejojau, juolab, kad įdarbinimo agentūra popierius tvarkė per mūsų universiteto Studentų Sąjungą – kas gi čia gali būti nelegalaus – maniau tada. Nelegalu ir nebuvo. Braškių ūkis kažkur Anglijoje, mieste, kurio dabar jau ir pavadinimo neprisiminsiu, šimtai hektarų besidriekiančių laukų ir šiltnamių. Vykome autobusu. ...

Lietuva sieks viena pirmųjų pasaulyje įteisinti virtualią buveinę

Ūkio ministerija teikia siūlymą įteisinti virtualią buveinę, tai yra suteikti galimybę steigti įmones, kurios neturėtų fizinio patalpų adreso, o visą komunikaciją su valstybės institucijomis ir kitais asmenimis vykdytų tik virtualioje erdvėje. Priėmusi šį sprendimą, Lietuva taptų viena pirmųjų pasaulyje, įteisinusia virtualią buveinę. „Ir Lietuvoje, ir pasaulyje jau daug metų veikia įmonės, kurios neturi biurų, o tokių įmonių darbuotojai kartais dirba ne tik skirtinguose miestuose, bet ir valstybėse. Visgi reikalaujama, kad tokios įmonės taip pat turėtų fizinį patalpų adresą, todėl dažnai įmonės registruojamos butuose, viešai atskleidžiama steigėjo gyvenamoji vieta, arba ieškoma tarpininkų, galinčių suteikti patalpų adresą. Įteisinusi virtualią buveinę Lietuva taptų viena pirmųjų šalių pas...

Kokius rekordus mušėme Lietuvos šimtmečio vasarą?

Itin saulėtą vasaros sezoną Lietuvoje ne tik stebėjome ilgalaikės šilumos rekordus, bet ir patys buvome aktyvūs rekordininkai. Skirtingose šalies vietose žmonės aktyviai pramogavo ir siekė pačių įvairiausių rekordų. Agentūros „Factum“ prie Lietuvos kultūros fondo direktoriaus Vytauto Navaičio teigimu, ši vasara išsiskyrė rekordų gausa. Skrydžių, žaidimų, valgymo ir gėrimo rekordai „Kiekvienas rekordas – žinia, kurią gali interpretuoti istorikas, kultūrologas, psichologas, ekonomistas, įvairių mokslų atstovai. Net būdamas viena iš pramogų, rekordas išlieka svarbus ir įdomus visuomenei. Man asmeniškai įdomus kiekvienas rekordas. Tą patį pasakyčiau ir apie šios ypač šiltos vasaros rekordus“, – sakė „Factum“ vadovas V. Navaitis. Šiųmetės vasaros karščiai, anot V. Navaičio, registruoti naujų re...

Viltys gauti subsidijas pirmam būstui subliuško?

Rugsėjo 1-ąją LRS patvirtino įstatymą, kad jaunos šeimos gali įsigyti būstą regionuose pritaikant subsidijas. Vos paskelbus apie įstatymo galiojimą, jau per pirmą naktį surinktų prašymų skaičius siekė 631 iš kurių 4 jau buvo patenkinti. Jau yra aiškų, kad nespėję pateikti prašymų, savo svajonę įsigyti pirmąjį būstą gaus atidėti kitiems metams. Paramos pirmam būstui įsigyti prašymai ir toliau plūsta į savivaldybes ir elektronines sistemas. Valdininkai perspėja, kad šiais metais skirta vos 2mln. eurų kurių viso labo užteks vos 115 šeimų, likę bus surikiuoti į eilę pagal prašymo pateikimo laiką ir turės laukti kitų metų. Kitais metais parama bus didesnė ir ją pretenduoti galės 600 šeimų. Jaunoms šeimoms iškyla dilema – laukti kitų metų subsidijos, ar pirkti būstą be jos. Jei vis dėl to ...

Kaip sužinoti, kurioje teritorijoje jaunos šeimos galės įsigyti būstą ir gauti subsidiją

Nuo rugsėjo mėnesio 1 d. jaunos šeimos galės pretenduoti į valstybės subsidiją pirmam būstui regione, bet pirmiausia šeimai reikės susirasti būstą, kurį norės pirkti, arba sklypą, kuriame norės statydintis namą. Svarbu pabrėžti, kad pagal Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymą valstybė subsidijuos būstą tose teritorijose, kur kvadratinio metro normatyvinė vertė yra bent 65 proc. mažesnė už nustatytą didžiausią normatyvinę kvadratinio metro vertę visoje Lietuvoje. Kadangi šiuo metu pagal Nekilnojamojo turto registrą didžiausia kvadratinio metro normatyvinė vertė siekia 1444 eurus, tai reiškia, kad į paramą galima pretenduoti tuose regionuose, kuriuose būsto kvadratinio metro normatyvinė vertė neviršija 505 eurų, nors konkretaus perkamo būsto kvadratinio met...

Jaunoms šeimoms – subsidijos pirmam būstui regionuose

Seimas ketvirtadienį pritarė Vyriausybės siūlymams suteikti subsidijas pirmą būstą regionuose perkančioms ar statyti norinčioms jaunoms šeimoms nevertinant jų pajamų. Pagrindinis šio siūlymo tikslas yra regionų atgaivinimas ir emigracijos mažinimas. Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtais projektais, jauna šeima, kurioje abu sutuoktiniai arba vienas vaiką auginantis tėvas ar mama yra ne vyresni kaip 35 metų, galėtų pretenduoti į valstybės paramą būsto kredito daliai. Jaunoms šeimoms siūlomos tokios subsidijos: neauginančioms vaikų – 15 proc.; auginančioms 1 vaiką – 20 proc.; auginančioms 2 vaikus – 25 proc.; auginančioms 3 ir daugiau vaikų – 30 proc. Padidėjus šeimai galima kreiptis dėl papildomos subsidijos, tačiau kreipimosi metu šeima turi atitikti jaunos šeimos a...

Susidūrus su užsieniu planai emigruoti subliuško: geriau už Lietuvą niekur neras

  „Dukra planavo emigruoti, ieškoti darbo, bet nusprendė likti Lietuvoje“, – po kelionės į Vokietiją ir Nyderlandus pasakojo Gražina Šiurnienė. Svetima kultūra, žmonės ir įstatymai „Ten svetima kultūra, žmonės, net gamta ne tokia gera kaip pas mus. Mes galime turėti sodus, jie, jei kalbame apie vidurinę klasę, to neįperka, – svetimų kraštų trūkumusMūsų jūra švari, be medūzų, paplūdimiai šiuolaikiški, su persirengimo kabinomis, tualetais. Ten to neradome. Prie Šiaurės jūros negali nei persirengti, nei į tualetą nueiti. Čia maudomės upėse, o ten negalima, ten laivai plaukioja, užteršta. O dėl žmonių, tai taip, jie ten šypsosi, malonūs, bet jie svetimi mums, nei draugai, nei giminės.“ Dažnai įvairias šalis su šeima aplankanti šį kartą užsienyje atostogavo tris savaites. „Kuo daugiau pabū...

Iš užsienio mokslo stažuočių – su nepaprasta patirtimi

Ląstelių terapija onkohematologinėms ligoms gydyti, ištobulinta Leipcigo universiteto ligoninės Onkologijos ir hematologijos klinikoje, revoliuciniai produktai audiovizualinei industrijai, kuriami Jungtinės Karalystės įmonėje „Mo-Sys Engineering Ltd.“, robotikos projektai Europos kosmoso agentūroje ar Milano politechnikos universiteto sukaupta didžiulė kompetencija dizaino srityje. Tik kelios mūsų mokslininkų, tyrėjų, kitų specialistų stažuočių kryptys. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) rengiamos „Mokslo ir tyrimų atviros prieigos“( MITAP II) projekto stažuotės skirtos ugdyti gebėjimus. Identifikuoti tyrimams reikalingas paslaugas bei komercializuoti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus. Stažuotės orientuotos į technologijų perdavimo, jų audito, komercial...

Stulginskio universiteto išskirtinės stipendijos

Valstybės jubiliejiniais metais, ragindamas užsienyje gyvenančius Lietuvos jaunuolius aktyviau ryžtis studijoms gimtinėje, o ateityje – ir grįžti į ją. Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU)  išskirtines stipendijos. 100 eurų Lietuvos 100-mečio stipendijas nuo mokslo metų pradžios kas mėnesį 100 eurų Lietuvos 100-mečio stipendijas nuo mokslo metų pradžios kas mėnesį gaus geriausiais konkursiniais balais į ASU įstoję emigracijoje gyvenantys pirmakursiai, pasirinkę ištęstinių studijų formą bei siejantys savo ateitį su Lietuva. Universiteto pranešime skelbiama, kad ASU nuotoliniu būdu sėkmingai studijuoja įvairiose pasaulio šalyse gyvenantys lietuviai, tarp jų – ir šeštus metus Vokietijoje gyvenanti Rūta Budrytė. Mergina neatsitiktinai pasirinko logistikos ir prekybos studijų p...

Emigracijos dienoraštis. Išsprendžiamos ir neišsprendžiamos mūsų problemos

Su psichologinėmis problemomis susiduria daugelis ir tai nėra nuostabu – skubančioje, vartotojiškoje visuomenėje žmogus neretai pasijunta  menku galingos sistemos varžteliu. Gyvendamas savo šalyje, kurioje neturi kalbos barjero, gali būti garantuotas, kad gausi vienokią ar kitokią pagalbą jei tik kreipsiesi. O kaip gi yra su emigrantais? Apie juos likę Lietuvoje sako: „jie išvyko savo laimės ieškoti svetur“. Tik ar visi randa ją, ar lengvas kelias į tą laimę ir kas ta laimė jiems  iš viso  yra? Dažnas išvyksta jau turėdamas psichologinių problemų Žmonių migracija prasidėjo dar prieš 1,6 milijono metų, kai pirmasis hominidas iškėlė koją iš Afrikos sekdamas klajojančias žvėrių bandas. Geresnio gyvenimo paieškomis svetur užsiima ir šių laikų migrantai. Šių laikų migracija turi ekonominį atspa...

  • 1
  • 5
  • 6