Populiariausios naujienos

Apie lietuvių kalbą 1919 metais atsiliepė amerikiečių laikraštis “The New York Times”

Amerikiečių leidinys “The New York Times” apie Lietuvių kalbą, pirmą kartą prabilo jau 1919 metais. Jau tada laikraštis rašė apie vieną iš seniausių kalbų kalbų pasaulyje. 2005 metais Theodore S. Thurston vėl prakalbo apie lietuvių kalbą kaip unikalią, sudėtingą ir vieną iš sudėtingiausių kalbų pasaulyje. Išversta į lietuvių kalbą The New York Times 2005 lapkričio 11 LIETUVIŲ KALBA Theodore S. Thurston Vertimas iš anglų kalbos. Originalas anglų kalba žemiau. Lietuvių kalba, kokia sena ji bebūtų, pasižymi nuostabia struktūra, tobulesne už sanskritą ir graikų kalbą, žodingesnė negu lotynų kalba ir nepalyginamai įmantresnė, negu bet kuri iš paminėtų trijų.  Ir vis dėlto lietuvių kalba turi su visomis trimis kalbomis didesnį giminingumą, negu kad gamta būtų būtų galėjusi sukurti, n...

Lietuvos įmonės „gaudo“ išeivius Jungtinėje Karalystėje

Artėjant Didžiosios Britanijos pasitraukimui iš Europos Sąjungos bei šalyje gyvenantiems lietuviams nerimaujant dėl ateities, Lietuvos įmonės jiems siūlo grįžti ir žada darbo vietas gimtinėje. Šių metų sausį emigrantus kvietė grįžti koncerno SBA valdoma baldų grupė bei pieno perdirbimo bendrovė „Žemaitijos pienas“. Be šių įmonių, anksčiau Jungtinėje Karalystėje lankėsi ir darbo galimybes Lietuvoje pristatė personalo konsultacijų įmonė „Strategic staffing solutions“ bei pastatų administravimo įmonė „Mano būstas“. Apie šiuos susitikimus panešusi lietuvių bendruomenės Jungtinėje Karalystėje pirmininkė Dalia Asanavičiūtė BNS sakė, kad „susidomėjusių tikrai yra“. Taikosi į Britanijoje gyvenantį jaunimą „Žemaitijos pieno“ atstovai lankėsi Birmingemo universitete, kur susitiko su ten studijuojanč...

62 proc. užsienyje gyvenančių lietuvių neatmeta galimybės sugrįžti

Užsienio reikalų ministerijos užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ 2018 metų pabaigoje atliktos užsienio lietuvių apklausos rezultatai parodė, kad Lietuvos pažanga ir gerovė yra svarbi absoliučiai daugumai apklaustų užsienio lietuvių (96%). Net 75% užsienyje gyvenančių respondentų prisideda prie gerovės Lietuvoje kūrimo: remia Lietuvoje gyvenančius artimuosius, skatina turizmą į Lietuvą, dalyvauja labdaros ir paramos iniciatyvose, tarpininkauja užmezgant kontaktus, konsultuoja Lietuvos įmones, organizacijas ir asmenis, dalyvauja bendroje mokslinėje, akademinėje veikloje, investuoja gimtojoje šalyje, kuria verslą. 85% respondentų mano, kad ir negyvenant Lietuvoje galima dalyvauti įvairių sričių Lietuvos gyvenime. 8% dalyvavusių apklausoje visgi mano, kad trukdžių ...

Gera žinia vaikus auginantiems tėvams: Seimas pritarė vaiko pinigų padidinimui iki 50 eurų

Seimas pritarė Išmokų vaikams įstatymo pataisoms, kuriomis išmoka kiekvienam vaikui nuo 2019 metų sieks 50 eurų, o gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams prie vaiko pinigų bus mokama papildoma 20 eurų dydžio išmoka. Tai reiškia, kad gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams išmoka kiekvienam vaikui sieks po 70 eurų. Gausia laikoma tokia šeima, kuri augina 3 ir daugiau vaikų, nepasiturinčia – kai pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 183 eurai, bet į pajamas neįskaičiuojami vaiko pinigai ir 15-35 proc. su darbo santykiais susijusių pajamų priklausomai nuo šeimos sudėties. Seimas taip pat pritarė Seimo nario Justo Džiugelio pataisai, kad neįgalumą turintiems vaikams universali išmoka siektų 69,92 eurų, o gausios ar nepasiturinčios šeimos neįgaliam vaikui būtų mokama 20 eurų p...

Emigracija: ir džiaugsme ir varge

  Sesers istoriją Čia papasakosiu  ne savo, o savo sesers istoriją. Apie tai, kaip jos vyras išvyko į Norvegiją ieškoti laimės, bet tai padarė šeimos sąskaita. Nežinau, gal tai daugeliui pasirodys kaip normalus dalykas, juk žmonės skiriasi, jausmai išblėsta ir dėl visų tų sprendimų kalta kokia nors vidutinio amžiaus krizė, bet aš manau, kad emigracija čia suvaidino lemiamą vaidmenį. Taigi, mano sesers šeima. Jiedu, nors ir pragyvenę kartu 19 metų, bet vienas į kitą žiūrėjo spindinčiomis akimis, buvo puikus šeimos pavyzdys aplinkiniams: visada kartu, aktyviai dalyvaujantys visuomeninėj veikloj. Vienas groja gitara ir dainuoja, kita – dainuoja, turintys du puikius vaikus. Galbūt visa tai buvo tik migla, bet mačiau seserį laimingą ir niekas tuo neabejojo. Lemiamas momentas atėjo, kai jud...

Nemesk kelio dėl takelio, arba kodėl Amerika ne visada yra svajonių šalis

Lietuvoje gyvenau gerai Noriu su Jumis pasidalinti savo gyvenimo patirtimi ir galbūt kiekvienas iš Jūsų  apmąstysite savąją. Lietuvoje gyvenau palyginus su dabartine situacija gerai – dirbau didelėje įmonėje, įsigijau savo būstą, mašiną. Niekuomet nebuvau kažkieno išlaikoma, nei tėvų, nei jokio vyro. Turėjau viską,  ką norėjau turėti, bet sunkiai dirbdama. Aišku pasiskusdama, kad darbas per sunkus, kad per mažai moka, kad gal kažką geriau susirasti reikėtu… Ir štai – sutikau  savo  svajonių  vyrą. Jis buvo užsienio lietuvis, daug metu gyvenantis už Atlanto vandenyno, žmogus, kuris greitai apsuko man galvą, parodė  gražų gyvenimą – suviliojo.  Na, o aš nieko nelaukusi spontaniškai susikroviau  daiktus, palikau savo visus darbus, draugus, šeimą, kitaip tariant, viską,  ką turėjau...

Ką tėvai turėtų žinoti leisdami šiemet vaikus į mokyklą?

Ką tėvai turėtų žinoti leisdami vaikus į mokyklas šiemet Baigėsi vasara, vaikai vėl sugrįžo į mokyklas. Pirmąją mokslo metų dieną tėvai, auginantys vaikus iki 14 metų, turi galimybę prašyti ne mažiau nei pusės laisvos darbo dienos ir kartu dalyvauti mokyklose rengiamose šventėse. Tokią teisę Darbo kodeksas garantuoja visiems tėvams, kurių vaikai mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar bendrojo ugdymo programas ir kurie neturi teisės į mamadienius ir tėvadienius. Laisvas laikas pirmąją mokslo metų dieną yra apmokamas darbuotojui mokant vidutinį jo darbo užmokestį. Vaikui sulaukus 14 metų, ši lengvata tėvams nebegalioja. Jeigu vaiko tėvai turi teisę į mamadienius ir tėvadienius, tuomet pirmąją mokslo metų dieną reiktų išnaudoti šias papildomas poilsio dienas, kurių metu darbu...

Vidinė migracija: kaimiečiai į Šiaulius, vilniečiai – į kaimą

Esame vieni didžiausių geresnio gyvenimo svečiose šalyse ieškotojų visoje ES Apie migraciją kalbama išties dažnai – esame vieni didžiausių geresnio gyvenimo svečiose šalyse ieškotojų visoje ES, o pabėgėlių krizė ir imigrantų istorijos ilgai sukosi tarp pagrindinių naujienų. Tačiau ne mažiau svarbus ir daug įdomios informacijos atskleidžiantis yra gyventojų migravimas šalies viduje. Aplinkos ministerija, organizuodama šalies teritorijos bendrojo plano rengimą, kartu su partneriais užsakė tyrimą, kuriuo aiškinosi kur ir kodėl žmonės juda iš vienos Lietuvos vietos į kitą ir ar yra tuo patenkinti. Labiausiai „kraujuoja“ mažesni Lietuvos miesteliai Reprezentatyvi apklausa atskleidė, kad labiausiai „kraujuoja“ mažesni Lietuvos miesteliai – iš jų, dažniausiai gyventi į tris didžiuosius miestus, i...

Vėl galime būti 3 milijonų šalimi?

  Lietuva susiduria su demografijos iššūkiais Mažėjantis gyventojų skaičius, visuomenės senėjimas.  Pirmą kartą vykęs Lietuvos demografijos forumas subūrė savo srities ekspertus ir visuomenę diskusijai apie tai kaip vėl galėtume tapti 3 milijonų šalimi. Pasak Vyriausybės kanclerio pirmojo pavaduotojo Deivido Matulionio, forumo metu pristačiusio Vyriausybės parengtos Demografijos, migracijos ir integracijos 2018–2030 metų strategiją, numatomos trys esminės politikos kryptys: šeimai palankios aplinkos kūrimas, migracijos srautų valdymas ir senjorų integracija į visuomenę. „Esame pasiūlę daug idėjų ir į jas atsiliepdama visuomenė pateikė per šimtą pasiūlymų. Šiuo metu vyksta šios viešosios konsultacijos rezultatų įvertinimas“, – sakė D. Matulionis. Lietuvių migracijos priežastys Forume prista...

Susidūrus su užsieniu planai emigruoti subliuško: geriau už Lietuvą niekur neras

  „Dukra planavo emigruoti, ieškoti darbo, bet nusprendė likti Lietuvoje“, – po kelionės į Vokietiją ir Nyderlandus pasakojo Gražina Šiurnienė. Svetima kultūra, žmonės ir įstatymai „Ten svetima kultūra, žmonės, net gamta ne tokia gera kaip pas mus. Mes galime turėti sodus, jie, jei kalbame apie vidurinę klasę, to neįperka, – svetimų kraštų trūkumusMūsų jūra švari, be medūzų, paplūdimiai šiuolaikiški, su persirengimo kabinomis, tualetais. Ten to neradome. Prie Šiaurės jūros negali nei persirengti, nei į tualetą nueiti. Čia maudomės upėse, o ten negalima, ten laivai plaukioja, užteršta. O dėl žmonių, tai taip, jie ten šypsosi, malonūs, bet jie svetimi mums, nei draugai, nei giminės.“ Dažnai įvairias šalis su šeima aplankanti šį kartą užsienyje atostogavo tris savaites. „Kuo daugiau pabū...

Stulginskio universiteto išskirtinės stipendijos

Valstybės jubiliejiniais metais, ragindamas užsienyje gyvenančius Lietuvos jaunuolius aktyviau ryžtis studijoms gimtinėje, o ateityje – ir grįžti į ją. Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU)  išskirtines stipendijos. 100 eurų Lietuvos 100-mečio stipendijas nuo mokslo metų pradžios kas mėnesį 100 eurų Lietuvos 100-mečio stipendijas nuo mokslo metų pradžios kas mėnesį gaus geriausiais konkursiniais balais į ASU įstoję emigracijoje gyvenantys pirmakursiai, pasirinkę ištęstinių studijų formą bei siejantys savo ateitį su Lietuva. Universiteto pranešime skelbiama, kad ASU nuotoliniu būdu sėkmingai studijuoja įvairiose pasaulio šalyse gyvenantys lietuviai, tarp jų – ir šeštus metus Vokietijoje gyvenanti Rūta Budrytė. Mergina neatsitiktinai pasirinko logistikos ir prekybos studijų p...

Pirmąjį pusmetį Lietuva suviliojo vokiečius ir britus

Pirmąjį pusmetį Lietuvoje apgyvendinimo įstaigose bent vieną naktį praleido 745,5 tūkst. užsienio turistų, t. y. 7,7 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Įskaitant ir vietinį turizmą, bendras sektoriaus augimas siekė 9,2 proc., o šalyje apgyvendintų turistų skaičius sudarė 1,41 mln. Spartus turizmo sektoriaus augimas „Spartus turizmo sektoriaus augimas pirmojoje metų pusėje, kai dėl gamtinių sąlygų Lietuvai sudėtinga pritraukti užsienio turistų, yra geras ženklas,rodantis, kad pamažu išmokstame kovoti su sezoniškumu ir pateikti prioritetinėms užsienio rinkoms patrauklių pasiūlymų. Be to, itin svarbu, kad sparčiai daugėja turistų iš prioritetinių tolimųjų rinkų – Japonijos, JAV ir Izraelio – ir jie praleidžia Lietuvoje daugiau nakvynių, nes šie svečiai išleidžia daugiausiai, todė...

  • 1
  • 2