pasaulio lietuviai

Apie lietuvių kalbą 1919 metais atsiliepė amerikiečių laikraštis “The New York Times”

Amerikiečių leidinys “The New York Times” apie Lietuvių kalbą, pirmą kartą prabilo jau 1919 metais. Jau tada laikraštis rašė apie vieną iš seniausių kalbų kalbų pasaulyje. 2005 metais Theodore S. Thurston vėl prakalbo apie lietuvių kalbą kaip unikalią, sudėtingą ir vieną iš sudėtingiausių kalbų pasaulyje. Išversta į lietuvių kalbą The New York Times 2005 lapkričio 11 LIETUVIŲ KALBA Theodore S. Thurston Vertimas iš anglų kalbos. Originalas anglų kalba žemiau. Lietuvių kalba, kokia sena ji bebūtų, pasižymi nuostabia struktūra, tobulesne už sanskritą ir graikų kalbą, žodingesnė negu lotynų kalba ir nepalyginamai įmantresnė, negu bet kuri iš paminėtų trijų.  Ir vis dėlto lietuvių kalba turi su visomis trimis kalbomis didesnį giminingumą, negu kad gamta būtų būtų galėjusi sukurti, n...

Lietuviai pasaulyje pasidalino savo kalėdinių eglučių nuotraukomis (galerija)

Štai ir sulaukėme gražiausių metų švenčių, kai nukrausime stalus vaišėmis, lankysime draugus ir artimuosius, dalinsimės dovanomis. Žinoma, kokios Kalėdos be gražiausio šios šventės atributo – Kalėdinės eglutės. Portalas “eksemigrantai” kartu su pasaulio lietuviais kviečia apžiūrėti 100 kalėdinių pasaulio lietuvių eglučių. Kad ir kur bebūtumėte, ‘Eks emigrantų‘ bendruomenė visiems linki gražių ir jaukių švenčių.  https://www.maciumedelynas.lt/

D. Paukštė. Dviguba pilietybė ir demografinių problemų sprendimai – nesuderinami

  Dainius Paukštė „Įteisinkite dvigubą pilietybę!“ Mūsų visuomenės išsilaisvinimo pradžioje (1986–1990 m. m.) norinčių tapti Lietuvos piliečiais buvo daugiau nei dabar. Visiems buvo aišku: norint atkurti istorinę Lietuvos valstybę buvo reikalinga ne tik tam tikra teritorija, gebėjimas tvarkytis jos viduje bei mokėti kontroliuoti sienas, o svarbiausi buvo piliečiai, gyvenantys šioje teritorijoje. Tik esant šių dėmenų sumai pasaulis pripažino atkurtą Lietuvos valstybę. Po valstybės nepriklausomybės atkūrimo praėjo tik ketvirtis amžiaus, o viešoje erdvėje šiandien girdime vis garsiau ir garsiau skambantį Lietuvos emigrantų reikalavimą: „Įteisinkite dvigubą pilietybę!“ Iškalbingas faktas – politikai, iki šiol nereagavę į šiuos žodžius, prieš rinkimus ima keisti savo nuomonę. Buvę valdžioj...

K. Masiulis. Ką daryti, kad Lietuvoje gyventų 4 milijonai

Kęstutis Masiulis,Kaip ir visi sutaria, kad emigracija ir gyventojų mažėjimas yra pagrindinė Lietuvos strateginė bėda. Na, jeigu ne bėda, tai bent indikatorius visų Lietuvos problemų tai tikrai. Gyventojų mažėjimas kerta per visą valstybės ūkį, grasina išsprogdinti sveikatos ir socialinės apsaugos sistemą, žlugdo švietimą, naikina regionus ir verčia susimąstyti apie tautos išlikimą. Aimanuoti lengva, bet ar galima ką nors pakeisti? Emigracija politikams nerūpi Emigracijos klausimo politikai vengia, nes nelabai turi ką pasiūlyti. Medikai su atlyginimų reikalavimu ir mokytojų profsąjungos čia pat už lango, o emigracija tai tokia valstybinė problema, kuri mitingu prie Vyriausybės langų nepatriukšmaus. Dar yra požiūris, kad emigracija išsispręs savaime arba „o kam išvis ką nors daryti“, bet da...

Stulginskio universiteto išskirtinės stipendijos

Valstybės jubiliejiniais metais, ragindamas užsienyje gyvenančius Lietuvos jaunuolius aktyviau ryžtis studijoms gimtinėje, o ateityje – ir grįžti į ją. Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU)  išskirtines stipendijos. 100 eurų Lietuvos 100-mečio stipendijas nuo mokslo metų pradžios kas mėnesį 100 eurų Lietuvos 100-mečio stipendijas nuo mokslo metų pradžios kas mėnesį gaus geriausiais konkursiniais balais į ASU įstoję emigracijoje gyvenantys pirmakursiai, pasirinkę ištęstinių studijų formą bei siejantys savo ateitį su Lietuva. Universiteto pranešime skelbiama, kad ASU nuotoliniu būdu sėkmingai studijuoja įvairiose pasaulio šalyse gyvenantys lietuviai, tarp jų – ir šeštus metus Vokietijoje gyvenanti Rūta Budrytė. Mergina neatsitiktinai pasirinko logistikos ir prekybos studijų p...